YouVersion Logo
Search Icon

Lukas 5

5
Suxi báí go Ximuñi Piduru ix makïdï ïr bubiadami batopa sai oidana
1Daidi ïmo imidagai Suxi gatïtïïgiditadai ñoki ugidïrï go gïï sudagi Galilea tïgidukïdï. Dai kïïga mui gïn ïmpagi odami ami kaïka ïrhiditai Diuxi ñokidï. Dai asta gïn nïituskimi ïgai aipakoga miadïrïioma kaïka ïrhiditai go ñoki. Dai ka mai bii tomarhi xako kïïkibagi Suxi. 2Daidi gï tïgito tïï ïgai sai ami darakatadai goka barkos sudagi ugidana. Batopa bubiadami sosoigadï ïgai dïï ïïgi daraka maigobai gabakuanaitai gïn rediga go batopa bubiadami. 3Daidi go Suxi tïsai ïmadutai ïgai soigadïrï ix makïdï Ximuñi tïgidu dai tïjai sai maigobai imitudana go barko sudagi ugidïañdïrï lïïchi. Xi go Ximuñi ïïgidi dai maigobai lïïchi imitu go barko dai abhiadïrï barkoañdïrï maa Suxi ñoki go odami.
4Dai gokiïrï aidïxi ka kugaitu Suxi aatagidï sai potïtïdai ïgai go Ximuñi,
—Xibi gia imitudañi gï soiga barko maigobioma xako kïïga tukabaga go sudagi dai ami abïr surhiga gïn rerediga dai bubaida batopa— itïtïdai.
5Daidi Ximuñi potïtïdai aidï,
—Aapi tïanïdami, ka ïmo tukagi gïr aaga aatïmï dai mai bubaitu tomarhi ïmoko. Dïï gia ix aapi pokaiti di, bïïxkïrï gï ïïgiadamu aatïmï— itïtïdai.
6Dai podui ïgai. Sudaïrï surhi ïgai gïn rerediga ïpamu ix dukai aagidi Suxi dai xibi gia mui bui ïgai. Redigadï mai ñako mos ïï mui bubaidakai batopa dai ka sasakimi. 7Sai abïnaki ïgai aaduñdï ix makïdï go gïmai barkoïrï daraka sai soiñana. Tai ïgai dada dai kïïga susudagi bïï goka barko dai asta bhaitoma dupikimi ïgai mos ïï bïïtïkatai.
8-9Daidi go Ximuñi Piduru ïmadï bïïxkatai ix makïdï ïmadï darakatadai duduadimu. Mai tïtïgaitadai ïgai ixtumaxi gïn tïtïgitoagi nïiditai xïï kïï mui bui ïgai batopa. Dai go Ximuñi totonakïdï kïkiba buidïrï Suxi daidi potïtïdai,
—Gin Tïanïdamiga, gin oigïdañi dïï maiti gï agai xi tami gin ïmadï dakagi aapi. Imimudai aapi bhaiyoma tabhaidïrï. Arhiïxi ïr soimaaxi ibuadami aanï di— itïtïdai.
10Dai Suxi potïtïdai aidï,
—Maiti duadikuda aapi Ximuñi. Asta xibi ukami gagaagaiña aapi batopa dai xibi abhiadïrï bhaitiakoga gaagadamu aapi odami bhaiyoma sai gin urabana— itïtïdai.
Dai ami darakatadai go Santiago dai Juan ïpï. Maamaradï ïgai go Zebedeo dai gaatabuadana ïgai go Ximuñi ïmadï. Dai mai tïtïgaitadai ïgai ixtumaxi gïn tïgitoagi ïpï nïiditai xïï kïïga mui bui batopa. 11Dai ïgai ïmadï go Ximuñi mos bubaitu sosoigadï barko sudagi ugidïrï ukami dai amaxi dagito sosoigadï dai aidï abhiadïrï oidatukïiña ïgai go Suxi.
Suxi duadi ïmo kïïrhi ix makïdï oidi lepra
12Daidi ïmo imidagai ïmo arhi kiikiana dakatadai Suxi dai ami dakatadai ïmo kïïrhi ix makïdï kabami oidi lepra bïïxi tukugadïana. Dai tïïgakai ïgai go Suxi sai totonakïdï kïkiba buidïrï dai kuiki asta dïbïrapi ukami arasa ïgai kobadï. Dai daañimi ïgai Suxi sai duadana dai potïtïdai,
—Gin Tïanïdmiga, kïïga ixtutuidi aapi xi gin duadiagi pïx ipïrhiadagi— itïtïdai.
13Dai Suxi taata nobikïdï daidi potïtïdai,
—Ipïrhidiana. Duadikami bii— itïtïdai.
Dai mos potïi go Suxi bai maigo jii go kokodagai.
14Dai Suxi potïtïdai ïpï sai,
—Maiti aagada aapi kia ix ka duayi. Mïïka nïida aapi go dadaxdadami go gïï kiupiana bhaiyoma Jerusalenïrï sai ïgai gï nïidana dai aagana ix ka duayi aapi. Daidi daxda aapi go daxdaragai ïpï ix makïdï aagai go Moiseskaru sïïrhikamigadï xïxkadï duadiagi ïmo odami leprakïdï. Podukai maaxituldamu aapi odami buitapi ix ka duayi aapi— itïtïdai Suxi.
15Dïï tomaxi Suxi aagidi go kïïrhi sai mai aagaiña ixtumaxi dui bïïxkïrï aagaiña ïgai. Dai go odami bïïx tasai bamioma aagaiña go Suxi aipakoga. Dai sïïrhikïdï mui odami gïn ïmpaidiña aidï xako dakagi ïgai kaïka ïrhiditai aatagidï dai ipïrhiditai ïpï sai duduadana ix makïdï kokoadïkagi. 16Dïï mos go Suxi dudatai ïkobai busakïiña xakoga ïgiga oidigi dai ami aatagaiña ïgai Ogadï ïmadï.
Suxi gï mamaaxidi xi ïgai ïr Diuxi dai ixtutuidi xi oigïdagi soimaaxkamigadï odami
17Dai ïmo imidagai ïmo kiiyïrï gatïtïïgiditadai Suxi ñoki dai ami miadïrï darakatadai kïkïïrhi ix makïdï ïr tïtïgiadami sïïrhikamigadï Moises dai ami darajatadai chïki fariseos ïpï. Ami dadatadai ïgai mui arhi kiikiañdïrï Galilea munisipiañdïrï dai Judea munisipiañdïrï dai ïïmoko dadatadai Jerusalenañdïrï ïpï. Daidi Diuxi Gïr Nukadakami kïïga mamaakaitadai gubukarhigai go Suxi sai duduadana ïgai kokokoñiadï aidï.
18Dai ami dada jaa chïki kïkïïrhi dai bhïkati ïmo kïïrhi uxiïrï ix makïdï mai bhaigakatadai ix oiñïdagi tukugadï. Dai go kïkïïrhi ix makïdï buatadai baasa ïrhiditugaitadai tukabi xako dakatadai go Suxi. 19Dai mai tïï ïgai ixdukatai baasagi go kokoadï mos ïï muidukatai odami ami dai bhaiyoma tïtïsai ïgai baki daama dai maigo dáí lïïchi damanagadï go baaki. Dai ami sïïrhi tïbandi ïmo suayïrï dai podukai aiturhi ïgai go kokoadï Suxi buitapi ami go odami saagida.
20Dai nïiditai Suxi xïï kïïga buaboitudai ïgai sai potïtïdai ïgai go kokoadï,
—Aapi kïïrhi, ka oigïrhikami bii gï soimaaxkamiga— itïtïdai.
21Daidi naana maaxi gïn tïtïitoi go fariseos kaïkatai ïgai go Suxi. Daidi po gïn ïrhidi ïgai,
—¿Xorai gï ïrhidi go Suxi dai pokaiti?— as ïrhidi. —Gobai ïr ïmo parunaragai Diuxi bui. Mosïkaxi Diuxi bia sïïrhikami xi oigïldagi soimaaxkamigadï óídakami di— as ïrhidi ïgai.
22Dai Suxi kïï maatïkatadai ixtumaxi gïn tïtïitoitadai ïgai daidi potïtïdai,
—¿Tuixi pomaaxi gïn tïtïitoi aapimï? 23Gï agai xi maatïkagi aapimï sai bia aanï ïmo sïïrhikami di dai bia aanï gubukarhigai xi ibuadagi ixtumaxi mosïkaxi Diuxi ibuayi. Daiñi, mosïkaxi Diuxi bhaiga xi po tïdagi idi kokoadï sai ka oigïrhi soimaaxkamigadï dai mosïkaxi ïgai bhaiga ix aagidagi sai kïkibana dai sai aimïrada ïpï ¿Aba? ¿Mai ix ïpïan ïxi xijaiga bïï goka go ñoki gobai? Daiñi, mosïkaxi Diuxi bhaiga xi podukai aagidagi go kïïrhi. 24Dai xibi iduñimu aanï ixtumaxi mosïkaxi Diuxi bhaiga xi ibuadagi dai podukai gïn tïïgidamu aanï sai bia aanï gubukarhigai xi oigïrhiadagi odami soimaaxkamigadï— itïtïdai.
Daidi bhodïrï potïtïdai ïgai go kokoadï,
—Kïkibañi dai bhïiyi gï sua dai imïda gï kiiyamu— itïtïdai.
25Dai otoma kïkiba go kïïrhi dai bhïiyi suadï dai jii kiidïrï dai bïïxi go odami nïidi. Dai go ix makïdï ïr kokoadïkatadai kïïga ñokimi Diuxi bïïtarï boiyïrï imïitai. 26Dai bïïxi go odami mai tïï ixtumaxi gïn tïgitoagi dai kïïga ñokimi Diuxi bïïtarï ïpï. Daidi ikaitimi,
—Xibi gia nïidi aatïmï ïmo gïdukami maaxidaragai xigiamaaxkami— ikaitimi.
Suxi báí go Lebi sai urabana. Go Lebi Mataibo tïgidu Hebreokïdï dai ïr ïmo budamikatadai kuota go romanos bïïtarï. Go gaa judidiu soi dukai nïidiña go Lebi gaatabuadatai ïgaigo romanos bïïtarï.
27Dai bhodïrï busai go Suxi ami kiikiañdïrï dai nobai tïï ïmo kïïrhi Lebi tïgidukami. Ïgai ïr ïmo taanïdami kuota dai oficinagadïrï dakatadai. Daidi Suxi potïtïdai,
—Gin oidañi nai aanï gï maatïtuldamu naana maaxi— itïtïdai.
28Dai go Lebi otoma dagito aaduindadï dai oi go Suxi.
29Daidi gokiïrï Lebi idui kiidïrï ïmo gïdukami kuadagai Suxi bïïtarï dai báí kïïga mui odami. Dai ami dada mui taanïdami kuota ïmadï jaa óídakami ïpï dai ïmadï gakuadatadai ïgai go Suxi. 30Dai go fariseos ïmadï aaduñdï ix makïdï ïr gatïtïïgiadami sïïrhikami mai bhai ïrhi nïiditai sai kuadagiïrï uraba Suxi taanïdami kuota dai ïmadï jaa ïpï ix makïdï soimaaxi ibuadami aagaiña ïgai. Dai potïtïdai ïgai mamaatïrdamigadï Suxi,
—Agia xigarhi buayi aapimï ïmadï gakuadatai go taanïdami kuota dai jaa soimaaxi ibuadami. ¿Ix tuixi pomaaxi ibuayi aapimï?— itïtïdai.
31Daidi Suxi ïgai dai aa noraidi ñokidï daidi potïtïdai,
—Daiñi, odami ix makïdï mai kokokoñikagi mai aagai duduadadami. ¿Tumaxiïrï soiñana ïmo duduadadami tudu mai kokokatai ïgai? Dïï gia ix makïdï kokokoñikagi ïgai gia aagai soiñi. 32Dai aanï ïpïan dukai aatabuayi ïmo duduadadami. Mai bapaidiña aanï odami ix makïdï mai soimaaxi ibuadami gïn ïrhidi dai bhaiyoma dibia aanï bapaida iñagaitai ix makïdï kïï maatï sai ïr soimaaxi ibuadami. Bapaidimi aanï sai ïma dukai gïn tïgitokana ïgai tudu— itïtïdai.
Go odami tïkakai go Suxi ix tuixi mamaatïrdamigadï kïïga kuayi gadaanïitai Diuxi
33Dai ïmo imidagai go odami gatïkakai go Suxi dai potïtïdai,
—Aapi Suxi, go mamaatïrdamigadï Juan arhiïxi mai kuadatai daanïiña Diuxi dai go mamaatïrdamigadï go fariseos pobuayi ïpï. Dai aapi gï mamaatïrdamiga kïïga kuayi gadaanïitai. ¿Ix tuixi mai ïpïan buayi ïgai go gaa?— itïtïdai.
34Dai Suxi potïtïdai aidï,
—Daiñi, aanï ïr ïmo ganobio duu ïmo kunataragiana dai gin mamaatïrdamiga ïr gin aaduñi duu. Dai xadïrï maiti gakuadana go aaduñdï go ganobio kia bagimiana dakatai go nobio ïgai ïmadï. 35Dïï gia gokiïrï ayimu ixtuigako maigo imimu aanï ix makïdï ïr nobio duu dai aidï gia gin aaduñi mai kuadatai gadaanïdamu mai dakatai aanï— itïtïdai.
Suxi potïtïdai go odami sai go aatagi ix makïdï gatïtïïgidi ïgai ïr tïgibudagai utudui dai maiti gï agai xi saagida imïda gobai go ïkidadï tïgibudagai
36Dai bhodïrï Suxi aagai ïmo maaxidaragai aatagi daidi potïtïdai ïgai go odami,
—Xadïrï saranana odami ïmo ikuxi utudui daxda agaitai ïmo ikuxi kïrhiñdadï ¿aba? Ix pobuadagi ïgai xatuidimu go ikuxi utudukïdï dai ix makïdï daxdi ïgai go kïrhiñdadï mai kïï bii antaada ïpï. Bïï goka go ikuxi xatuidi antaada bhaiyoma— itïtïdai.
37Daidi aagai ïgai ïpï ïmo maaxidaragai daidi potïtïdai,
—Xadïrï sudadana odami ïmo kïrhiñdadï ogi baigakaruana utudui bino. Ix poduñagi ïgai aidï gia kopi antaada go ogi baigakaru kïrhiñdadï dai bïïxi aaxtamu go bino dai xatuidi antaada ïmadï modukai go baigakaru. 38Go bino utudui gï susudadai utudui baigakaruana bhaiyoma. 39Dai odami ix makïdï yïïyiña bino kïrhiñdadï gokiïrï mai aagaiña utudui bino. Pokaitiña ïgai sai kïïga naakïi go bino kïrhiñdadï kaxkïdï— itïtïdai Suxi go odami.

Currently Selected:

Lukas 5: NTP

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in