YouVersion Logo
Search Icon

HECHOS 7

7
Manityanati Esteban tyakutiatoe
1Axti maniki ɨriatuxɨma axɨmanuma sacerdotes ñankitioti pɨnanakiti Esteban axtɨ ñemanauntu axɨna nuraxɨma kɨtɨpɨti, 2axti aiñumuti: “Masarukityaiki mayɨriabuka auki Israel, amonsapesio nisura: Naki Tupax oemo, ityusiankanatiyɨ tɨkañe sukarɨti Abraham axti naki kusɨnɨtañati usaɨbu naukiche anankati au axɨmanio poka Mesopotamia, naukiche chɨsɨrotitɨkipɨ nauki sɨsioti au Harán, 3nanti Tupax ɨmoti: ‘Aiñoko nakɨ'ɨ axɨbamaintyo arukibokɨ, akosi au axɨmanu kɨx ityusiankatabo asukarɨkɨ.’ 4Auki sɨrotitɨ Abraham auki axɨmanu kɨx nɨrixh Caldea, niyɨkɨxti au Harán. Naukiche tɨkoiñoti yaɨtoti, axti Tupax kuatati uiti au axɨna kɨx kauta kaɨma po'osoaño. 5Axti Tupax champɨ toxio uiti kɨx ɨmoti auna. Chɨtoxiopityo ɨmoti axɨmanu kɨx kauta aiñantiatai nipopesti. Ta ityoximiatatiki ñana nauki sɨsio ɨmoma axɨbama aɨtoxti axtɨ tɨkoiñoti. 6Nantityo Tupax ɨmoti axɨbama aɨtoxti ñana po'osoma au kiatax kɨx. Akamanu ñana baserebioma ɨmoma axɨmanuma po'oso, taruku ñana nityakisɨrɨkɨxɨma uimia ñome cuatrocientos naskɨbeka. 7Axti Tupax nantityo ɨmoti: ‘Taruku nityakisɨrɨkɨxɨma ñana sobi axɨmanuma po'osoma au axɨmanu kɨx ɨmoche aserebimia. Auki ñana taesɨburuma nauki ayematɨ anauma iñemo au axɨna kɨx.’ 8Axɨmanu tratox uiti Tupax aɨbuti Abraham, bakɨpuruti ɨmoti nauki circuncidaboma uiti axɨbama aɨtoxti. Sane naukiche, bakɨpuruti ɨmoti auki axɨmanu nanenes, namanaiña mañoñɨnka auki Israel tari circuncidaboma nauki sane atusi ta tyonema aɨtoxti Tupax. Sane uiti naukiche anati iku kɨx Isaac naki aɨtoxti, yopɨrɨkɨ ocho naneneka circuncidaboti uiti Abraham. Saneityo uiti Isaac ɨmoti aɨtoxti Jacob, saneityo uiti Jacob ɨmo axɨmanuma doce aɨtoxti. Tyonema yaɨtoxɨma axɨbama auki Israel.
9“Axɨmanuma aɨtoxti Jacob, tyonema axɨbama uyaɨtaiki tɨkañe, ubatioma nisɨborikixhti yarukityoxɨma Kiosen, pabenteoti uimia, auki sɨrotitɨ uimia au Egipto. Tapɨ ɨmoti Tupax taruku nikuasɨrɨkɨxti Kiosen. 10Asaratitɨ tyakuti naukiche anankati amanatipo. Taruku ñapanaunkuxti uiti, auki uxia nastaxti Faraón ɨmoti, axti maniki yɨriabux au Egipto, auki yɨriabuxti uiti ɨmo nanaiña Egipto, ɨmointyo yarusɨrɨx nipoxti.
11“Ane tɨkañe yarusɨrɨx kɨrɨpɨx taruku takisɨrɨkɨx au nanaiña Egipto saneityo au Canaán, axɨmanuma uyaɨtaiki tɨkañe champɨ utuburiboma. 12Naukiche ipiatenti Jacob au Egipto ane trigo, bakɨpuruti ta'a ɨmo axɨmanuma aɨtoxti, axɨbama uyaɨtaiki. Tyone axɨna kusɨrɨbo niyɨkɨxɨma ta'a. 13Naukiche tɨtabe tox niyɨkɨxɨma, axti Kiosen ityusiankanatiyɨ sukarɨma axɨmanuma yarukityoxti, sane isuputakaiti Faraón aukicheti Kiosen. 14Auki bakɨpuruti Kiosen iyoti yaɨtoti axti Jacob iyoityo namanaiña axɨbama yarukityoxti, setenta y cinco nububikixhimia. 15Sane naukiche aɨrotitɨ Jacob au Egipto nauki sɨsioti ta'a. Akamanu koiñoti, akamanuintyo koiñoma namanaiña axɨmanuma aɨtoxti. 16Namanaiña axɨma sɨroma kɨtu au axɨmanu kɨx nɨrixh Siquem, au axɨmanu nikɨxɨma iyebo uiti Abraham pɨnanakiti Hamor au Siquem.
17“Naukiche tɨsaimia axɨmanio naneneka auche aisamunenti Tupax axɨmanu nanti tɨkañe ɨmoti Abraham, tapɨ au Egipto isumainkianɨ nububikixhimia axɨmanuma auki Israel. 18Auki tɨkañe yɨriabuxti au Egipto axti maniki chisuputaratipɨ Kiosen. 19Axti maniki yɨriabux chuxiampɨ yachɨkoiti taruku nityakisɨrɨkɨxɨma uiti axɨbama uyaɨtaiki tɨkañe. Bakɨpuruti nauki onkoma uimia axɨbama masiomanka aɨbo aboma iku kɨx, nauki akoma. 20Au axɨmanio naskɨbeka tɨkañe anati iku kɨx Moisés. Koñoxtiatai ñaɨma, axɨmanuma yaɨtoti anankati uimia trex panka au nipoxɨma. 21Naukiche iñokonomati, tabɨkoti ui axɨmanu nityakiumukutuxti faraón sɨrotitɨ uixh isunaunkunuti takanati naki nipiaɨmakaxatoe. 22Sane naukiche axti Moisés iyebo uiti ñapanaunkuxɨma axɨbama auki Egipto, sane taruku nɨriakaxti oboi axɨba isamutenti takanaintyo axɨba nuraxti.
23Naukiche tɨtabe cuarenta nasɨkɨbeka ɨmoti Moisés, sɨrotitɨ asuputaraiti axɨmanuma auki Israel, tyopiki tyonema axɨbama yarukityoxtiatoe. 24Naukiche asaratitɨ ɨmoti taman egipcio okɨsioti ɨmoti taman israelita, okɨmanati tyakuti, koiñoti uiti axti maniki egipcio. 25Axti Moisés au ñakionkoxti tusiu ɨmoma axɨmanuma auki Israel ta uiti ñana taesɨburuma pɨnanaki axɨmanu nityakisɨrɨkɨxɨma. Tapɨ axɨma chɨtusiupɨ ɨmoma. 26Au kiatax nanenes asaratitɨ Moisés ɨmo axɨmanuma toxɨma israelita amonkoma baiyoma, naukiche xhanxtipɨ uxia tato uimia ɨmomantoe, nanti ɨmoma: ¿Kausane abasikia apaiyakaño? ‘Unkamo aubarukiapatoe año.’ 27Auki axti maniki okɨsioti ɨmoti maniki kiatax ɨnantɨ ɨmoti aipenenoti Moisés, nanti ɨmoti: ¡Isane nɨmoche obi! ‘¿Ñakuti nanti aemo ta axɨkɨ yɨriabuxɨkɨ suiñemo nauki asarai axɨna chɨrɨri soboi? 28¿Axiankaityo aityabairoñɨ, takana nachɨkoi tɨmɨka ɨmoti maniki egipcio?’ 29Naukiche onkoiti Moisés axɨna sane, besɨburuti auki Egipto sɨrotitɨ au axɨmanu kɨx nɨrixh Madián. Akamanu po'osoti takanati naki auki kiatax kɨx, akamanu aboma toxɨma aɨtoxti.
30“Tomenotɨ cuarenta naskɨbeka, tamanti ángel ityusiankanatiyɨ sukarɨti eana nonko pes kɨtɨpɨ taman naxchopɨro. 31Axti Moisés kɨtobɨsoti ui axɨmanu astaiti, naukiche sɨrotitɨ saimia ɨmo, nauki asaraiti nuxia, onkoiti nuraxti Yɨriabux, nanti sane: 32‘Axɨñɨ Tupaxɨñɨ ɨmo axɨbama aɨmantaiki tɨkañe. Axɨñɨ Tupax ɨmoti Abraham, ɨmoti Isaac, ɨmoti Jacob.’ Auki axti Moisés paichokononoti ui nixhukuxti, chasaratitɨpɨ ape. 33Auki nanti Yɨriabux ɨmoti: ‘Aikiaɨbusio napopetaki ityopiki axɨna kɨx kauta aikɨmote samamekana iñemo. 34Axɨñɨ yastai nityakisɨrɨkɨxɨma axɨbama isaɨtaiki au Egipto. Ñonkoi neankaxɨma, sane naukiche isekatɨ tauna nauki ataesɨbuma sobi. Sane naukiche kaɨma ikɨpukɨ au Egipto.’
35“Axɨma tɨkañe chixhanxɨpɨma asuriurumati Moisés namatɨ ɨmoti: ‘¿Ñakuti uiche aikɨpurɨ nauki yɨriabuxɨkɨ suiñemo?’, uiti Tupax yɨriabuxti nauki ataesɨbuma, uiti maniki ángel tɨkañe uraboiti sukarɨti naukiche asarati eana nonko axɨmanu pes kɨtɨpɨ naxchopɨro. 36Uiti Moisés tɨkañe akaɨbuma auki Egipto axɨbama Uyaɨtaiki, naukiche omixhante uiti axɨba champɨ tubastai au axɨmanu kɨx, au axɨmanu narubaityu tux kɨturiki, au axɨmanu kauta champɨ sɨborikixh ñome kuarenta naskɨbeka nakaxti chepema. 37Axti naki Moisés tyonenti nanti tɨkañe ɨmo axɨbama auki Israel: ‘Axti Tupax bakaɨburuti ñana abaxɨpekuki tamanti naki profeta takana axɨñɨ.’ 38Axti Moisés tyonenti naki anankati ichepema axɨmanuma uyaɨtaiki au axɨmanu kauta champɨ sɨborikixh, tyonentityo urapoiti sukarɨma nanaiña axɨna nanti ángel onɨki axɨmanu yirityux Sinaí ɨmoma axɨbama uyaɨtaiki. Tyonenti naki yasutiuti manityakax ɨmo nosɨboriki.
39Tapɨ axɨmanuma uyaɨtaiki tɨkañe chɨmakokonaumpɨma ɨmoti Moisés, xhanxɨmampɨ asɨkɨbɨma tato au Egipto. 40Namatɨ ɨmoti Aarón: ‘Suixhanka nauki asamuka suiñemo matupaka, nauki akusɨrɨma suipu, ityopiki chɨtusiupɨ suiñemo isane yachɨkoiti Moisés, naki uiche aikiaɨburuti somɨ auki Egipto.’ 41Auki masamunuma taman nausɨpɨtu numukianx, mokoiño uimia numukianka nauki anauma ɨmo. Auki yarusɨrɨx nipukɨnunkuxɨma aɨbu nausɨpɨtu axɨmanu numukianx uxiante uimia. 42Sane naukiche axti Tupax onkonoma uiti nauki anauma ñome nostoñeka auki napes. Tyopiki sane korobo ui axɨbama profetas:
‘Axaño axɨbama auki Israel,
¿au axɨmanio cuarenta naskɨbeka naukiche amonkaño
kauta champɨ sɨborikixh
chapakumanakapɨ iñemo numukianka
nauki apanau iñemo?
43Saneityo, apikiata amompakɨ nipoxti tupax Moloc
apikiataityo axɨmanu nostoñes uiti tupax Refán
nausɨpɨtuxɨma matupaka axɨbama nausamukuatoe
nauki apanau ɨmoma.
Sane naukiche icheta tatityo nauki amekatɨ uimia
iche ta'aiki pɨrɨkɨ Babilonia.’
44Axɨbama uyaɨtaiki tɨkañe naukiche amonkoma kauta champɨ sɨborikixh, ane uimia nikɨpau axɨmanu tratox aɨbuti Tupax, nisamukuxti Moisés, takana axɨmanu tusiankana uiti Tupax sukarɨti. 45Axɨmanu pox toxio tɨkañe ui axɨbama uyaɨtaiki ɨmo axɨbama aɨtoxɨma, chepe axɨmanu nanenes tɨkañe naukiche yɨriabuxti Josué ɨmo Israel. Auki axɨmanuma auki Israel sɨrotɨ uimia axɨmanu pox iñataimia au axɨmanu kɨx kaɨburu uiti Tupax pɨnanaki makiataka. Axɨmanu pox ananka akamanu uimia chepe naukiche anankati David yɨriabuxti. 46Taruku nikuasɨrɨkɨxti David ɨmoti Tupax, ñankitioti pɨnanakiti nauki asamuti ipoboti kauta aɨromatɨ anauma ɨmoti axɨbama auki Israel. 47Uiti Salomón aisamunenti tɨkañe. 48Axti Tupax chɨpo'osotipɨ au axɨna pox nisamuku mañoñɨnka. Sane takana urapoiti taman naki profeta:
49‘Napes tyone nipo,
tapɨ kɨx tyone kauta iñanio nipope.
¿Isane naka pox uxiantamoebo aboi iñemo?, nanti Yɨriabux.
¿Kautapɨ ñana ñatoche'e,
50unka sobi isamunio nanaiña?’
51“Tapɨ axaño–nanti Esteban–chauxiankapɨ amonsaperio nuraxti Tupax, tyoneantoe takana axɨmanuma aubaɨtaiki. Chapakokonaunkapɨ ɨmoti Espíritu Santo. 52Namanaiña axɨbama profetas tɨkañe koiñoma uimia axɨbama aubaɨtaiki. Koiñoma uimia axɨmanuma manityanama kɨtɨpɨ niyekixhti axti naki champɨ nipɨnatenti. Kaɨma axɨna iñataiti axti naki champɨ nipɨnatenti, aboi apityabaiyoti. 53Toxio tɨkañe bakɨpukux uiti Moisés aume ui axɨbama ángeles, ta chapikokotapɨ.
Nikonkoxti Esteban
54Naukiche onkoimia axɨna sane, axɨmanuma mayɨriabuka taruku nityɨborixhimia ɨmoti Esteban. 55Tapɨti Esteban ui noñemaxti Espíritu Santo, asaratitɨ au napes astaiti yarusɨrɨx nɨriakaxti Tupax ichepeti Jesús atɨraiti au nepanaunkuxti. 56Auki nanti Esteban:
–¡Amasasatɨ! Yasakatɨ ɨmo napes aurɨbo, yasakatityo ɨmoti Aɨtoxti ñoñɨnx anati au nepanaunkuxti Tupax.
57Tapɨ axɨmanuma mayɨriabuka ityamuxikiatama numasuxɨma tapɨ onkoimia, auki rabotɨ nuxia nityosibixhimia sɨromatɨ namanaiña kɨtɨpɨti Esteban. 58Tononoti akɨ uimia auki axɨmanio poka, akamanu yarurumati oboi kanka. Axɨmanuma uiche urabomati iñokotama nikɨbuxixhimia esati taman yaɨx nɨrixhti Saulo, nauki asaratitɨ yutaku.
59Naukiche amonkoma yarurumati oboi kanka, axti Esteban meaboti sane: “Yɨriabux Jesús, asusiu niyausɨpɨ.” 60Auki bachesoiyoti rabotɨ nuxia nityosibixhti: “¡Yɨriabux, tapɨ ane kausane obi ɨmoma yutaku axɨba nomɨnantɨ uimia!”
Naukiche tɨnanti axɨna sane, koiñoti.

Currently Selected:

HECHOS 7: CHIQB

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in