Lukə 12
12
Ka ka kpɔɔ mɛ̨i kaa hu hveelɛ nuą mąą mɛ̨nį ɓa
1Nąąlɔwai tii hu, nu kpulu kɛnɛ̨ di di ŋąąkpɔn Jesus kwɛlɛ, diɛ tɛ di kee ni kɔ́wɔ mɛ̨i. Jesus ə ɲɛ̨i haŋą tɔlɔɔ nwɔ kalan nɛai diɛ, yɛ diɛ: «Ka ka kpɔɔ mɛ̨i kaa Farisiɛ̨ɠaa di wɔ lɛɠɛ tɛ hɛn mąą mɛ̨nį ɓa. Yili mukulaa ɓaa: di wɔ hu hveelɛ laa. 2Yiiɠaa lɔpee nooŋąai, gəlee mɛ̨i kaa pai həɠəi. Low mɛ̨nįɠaa kaa pai kulɔi pono ŋą, nu kəlee di gɔlɔn. 3Yili ɓə gaa mą, mɛ̨nį lɔpee ka mo kpinįi, a ɓo hvóló ŋą. Da yii nwɔ̨nɔ̨ ka mo kpinįi nuą wəli la, pɛlɛ laa kpulɔɔ mu, da mo pɛlɛ kɔ́ma a lolo.»
Nui mąąnɛ̨ɛ̨ ka ɲɔw mą
(Matie 10.28-31)
4«Gáá moi kaa, kaa ŋɛ̨i a mɛ́laa ni: Nui a nu kɔ́lɔ paa, hva pɛli hɛn da kɛi a níí, ka hvo ɲɔw mą. 5Nui mąąnɛ̨ɛ̨ ka ka ɲɔw mą, gáá nɛi kaa: Nui a nu paa, yɛ pɛli bilii ɉahanąmą nwɔ̨n ɉu, 'ka ɲɔw mą. A tɛ̨ą gáá moi kaa, yaa tii ɓə mąąnɛ̨ɛ̨ ka ɲɔw mą.
6«Kɛlɛi, nwɛ̨ni pɛlɛɛ lɔɔli hɔ̨nwɔ̨ kaa lɔ a wali tɔ̨nɔ̨-e? Kɛlaa, Yálá hva lɛ̨ą dɔ̨nɔ̨ kpɛli ɓa. 7Ə mą kɛ ka nwun-nəɠa kəlee lonoɔ kpaɠala kaa mą. Ka hvo ɲɔw, ka hviɛlaɓoɔi ə tɛɛ nwɛ̨ni pɛlɛɛɠaa tii diɛ kpɔ kɛnɛ̨.»
Nu ə yee hee Jesus mu a wala kɛ tii ə lənə mą
(Matie 10.32-33; 12.32; 10.19-20)
8«A tɛ̨ą kpɔ-kpɔ gáá moi kaa, nui lɔpee a gbɔwɔ lɛ nuą ɲɛ̨i ɓa a nwɔ́ɔ́, Nu Lon yaa kpɛli, a gbɔwɔ lɛ a nui tii nwɔɔ Yálá nwɔ malakaɠaa ɲɛ̨i ɓa. 9Kɛlaa, Nui a lənə mą́ą́ nu kpulu ɲɛ̨i ɓa, Nu Lon yaa kpɛli a lənə mąą nui ɓa Yálá da nwɔ malakaɠaa ɲɛ̨i ɓa.
10«Nui lɔpee a woo ɲɔ̨n mo Nu Lon ma, mąąhvaa a lɛɛ. Kɛlaa, nui a woo ɲɔ̨n mo Kili-Mąąhəɠɛɛ ɓa, mąą nui mąąhvaa hva lɛɛ.
11«Ɓɛlɔwai da ka hon na diɛ li a kaa ka kiti tee mɛ̨nį ɓa, di wɔ Yálá hvɛli pɛlɛ́ɠaa mu, a wala kɛ tii, ɲɛ̨itɔwɔ nuą lííla, da nwun nąmįną, ka hvo ka lii hɛlɛn a ka mąąkɔ̨nwɔ̨ woo, awala kɛ tii, yii mąąnɛ̨ɛ̨ ka mo. 12Mąąhɔlɔɓo, yii mąąnɛ̨ɛ̨ ka mo nąąlɔwai tii hu, Kili-Mąąhəɠɛɛ ɓə a nɛ kaa.»
Hɛn gɔw nąmu kili kpɛɛ gwəi mąą hanwon
13Nu kpului tii lɔwai, nu ta ə mo Jesus ɓa, yɛ mą: «Mąąkwɛli kɛmun, mo gááyɔwɔ ɓa, ə ku nąn gwɛlin ŋąąkwɛlɛ, ə nwɛ́i hvə.»
14Jesus ə mo mą, yɛ mą: «Náwəi, gbɛɛ ɓə gɛ́ a ka lɔwai mɛ̨nį hutɔɔ mun? A wala kɛ tii, ka nąn gwɛlin ŋąąkwɛlɛ mun?»
15Yili pulu, ə mo nuą kəlee diɛ, yɛ diɛ: «Ka gɛ a nɛlɛɛ, ka ka kpɔɔ mɛ̨i kaa, hɛn nwɛli laa mąą mɛ̨nį ɓa. Mąąhɔlɔɓo, hɛn gɔw hvəə a nu nwɔ ɲɛnɛ̨ɛ̨ mąą kɔ́nwɔ̨.»
16Yili pulu, Jesus ə hanwon da kpɛli hɔɔ diɛ; yɛ diɛ: «Hulɔnu ta ə kɛ laa, hɛn gɔw kɛnɛ̨ yɛ ɓo ɲəi. Nwɔ tíiɠaai di lɛlɛ kpɔ a mɔlɔɔ. 17Ɉulɔnui tii ə mo gwəi pələ, yɛ mą: ‹Lə kpɔ ɓə mąąnɛ̨ɛ̨ ŋą gɛ? Mąąhɔlɔɓo, kɛɛnąą ta hvo kɛa ɲə́i, ɓɛi mąąnɛ̨ɛ̨ ŋą nwɔ́ mɔnunŋąą ŋɛ̨i laa laa.› 18Yili pulu, ə mo gbɔwɔ ɓa, yɛ mą: ‹Yii gáá pai gɛi ya ka: gáá nwɔ́ mɔ̨nun gələ pɔlɔɠaa pui, ŋą nįnɛ̨ɠaa tɔɔ a gbɛa-kpɛa. Ŋą́ nwɔ́ mɔnunŋąa kəlee lɔ ɉu, da ɲə́i hɛn gəlee. 19Ŋą́ mo kɛa gbɔ́ɔ́ ɓa, gɛ́ mą: Náwəi, yaa kwɛlan damąą kɔ̨nɔ̨n ɉɔlɔɓo, ə́ hvįįtɔɔ kɛa; ə́ ə́ laa mį́į́, ə́ ə́ kpələ, ɛlɛɛ, ə́ ə́ kwəinɛ̨ɛ̨.›
20«Kɛlaa, Yálá ə mo ɉulɔnui tii ɓa, yɛ mą: ‹Kili kpɛɛ gwəimun! Háákələi, kpinįi ŋɛ̨i hu, ə́ kaa haai. A kɛ tii, ɉɛnŋąą tamąą ŋɛ̨i yáá gbɔn gee ɓa, gbɛɛ nwɔɔ li?›»
21Jesus ə yii laa mɛ̨i yɛ diɛ: «Bələ kpɔlɔ ɓə gaa la, nuą da hɛn gwɛli diɛ nąąi kɛ di kpɔɔ mąą mɛ̨nį ɓa; kɛlaa, di hvo a hɛn nąmu Yálá ɲɛ̨i ɓa.»
Nu ə gilitɔɔ Yálá ɓa
(Matie 6.25-34)
22Jesus ə mo nwɔ kalan nɛai diɛ, yɛ diɛ: «Yili ɓə gɛ, gɛ́ kɛ kaai: Ka hvo ka liihɛlɛn ka wɔ yɛnɛ̨ɛ̨ mąą mɛ̨nį ɓa, yɛ hvilɛ na yii ka pai mį́i mą, awala kɛ tii, ka kɔ́lɔ mąą mɛ̨nį ɓa; yii ka káá pai mąą yilii la. 23Hvó gaai, nu nɔ̨w hviɛlaɓoɔi kɔ̨nɔ̨n ma. Nu kɔ́lɔ hviɛlaɓoɔi həɠə ɓa. 24Ka gwąą-gwąąɠaa kaa ləi, di hva tíi kɛ, di hva mɔ̨nun dee, kɔ̨nɔ̨n pui hvo di yəi. Kɛlaa, Yálá a di kɔ̨nɔ̨n gɛ. Kaa mun, ka hviala hvo ɓo li hvo tɛɛ diɛ. 25Ka nɛlɛ ɓə, a pɛli ə ɲii hvóló ta pɛlɛ mą a nwɔ liihɛlɛn? 26Akɛ mɛ̨nį hviikpɛɛi tii ka hva pɛli mąi, lə mɛ̨nį ɓa, hvo kɛli ka ka liihɛlɛn a yiiɠaa tii? 27Ka ka ɲɛ̨i hee tai yagbudɛnŋąą diɛ, di hva koló kɛ, di hva həɠə pala, kɛlaa, gáá moi kaa, bələi mąn Salomɔn yee laahvɛɛi kɛ la a hɛn gɔw, mąą hvo ta yili li a nɛlɛɛ hvo həli di pɔ. 28Akɛ, lɔwɛi tumɔɠaai di kaa a nwɔ̨n gɔ̨nɔ̨n, Yálá a di mąąyili kpɔ tii, ka gɔlɔn kaa diɛ: a pɛli ə ka mąąyili ə tɛɛ diɛ. Ée kə́! Ka wɔ kilitɔɔmąą tiikpəi tai. 29Ka hvo ka liihɛlɛn a ka kɔ̨nɔ̨n mɛ̨nį da ka kpələyá mɛ̨nį. 30Nuąi di hvo laa li Yálá la, diɛ ɓə da yiliɠaai kwɛli mɛ̨nį niihɛlɛn ɉee. Kɛlaa, ka wɛi, ka nąn ə ka mąą kpaan gɔlɔn. 31Yii mąąnɛ̨ɛ̨ ka niihɛlɛn ɉee, ya ɓaa: Yálá-taa tɔɔlaai hɔlɔɓo mɛ̨nį, Yili pulu, Yálá a ɉɛnŋąą tii kəlee tɛɛ ka pɔ.»
Ka ka wɔ hɛn gɔw laaikɛ yələkɔlɔn ɉu
(Matie 6.19-21)
32«Kaai ka káá a nu kpulu logolo, ka hvo ɲɔw. Mąąhɔlɔɓo, ə laa a ka Nąn ə tɔɔlaai tɛɛ ka pɔ. 33Ka ka yəi hɛnŋąą lɔwɔ́tɔɔ, ka nwali ŋąąkwɛlɛ yee hvowolo nuą diɛ. Ka hɛn gɔw pu ɓíi kwɛli yii nwolo hva tee mą. Ka ka wɔ hɛn gɔw laaikɛ yələkɔlɔn ɉu, ɓɛi hɛn da hva pili laa; nwuɔ̨mun hva həli mą, ɛlɛɛ, kolo hva pu ɉu. 34Mąąhɔlɔɓo, ɓɛi ka wɔ hɛn gɔw kaa laa, nąą ɓə ka wɔ kiliŋąhiɛ kaa laa.»
Kólo kɛmun yii hva yii
35«Ka ka hąą yili, ka ka wɔ labonŋąąi tɔɔ, 36Ka kɛ pələ ə kɛ yɛ: koló kɛ nuąi di kaa di nąmu mąąkpɔn ɉi, yɛ həɠə húlu lɔ kwəinɛ̨ɛ̨ hu. A pa, a gbon gɛlɛ kpɔlɔɔ diɛ, di bɛlɛ́ laa ɓo. 37Góló kɛ nuąi tii di nąmu a pa, ə di kaa a di ɲɛ̨i, nwun na nɛ̨ɛ̨ nuą ɓaa diɛ. A tɛ̨ą kpɔ-kpɔ gáá moi kaa, di nąmu a koló kɛ həɠə too gwaną, ə nwɔ koló kɛ nuąi hee, ə kɔ̨nɔ̨n dɛɛ di pɔ. 38Akɛ a pa, kwiihąą, a wala kɛ tii, kwiihąą tɛɛ pulu, a di kaa a di ɲɛ̨i, nwun na nɛ̨ɛ̨ nuą ɓaa diɛ. 39Ka gɔlɔn kaa diɛ, akɛ pɛlɛ́ nąmu ə nwuɔ̨mun bai lɔwai kɔ́lɔn gɛ, hvo li lɛɛ hee ni, di hvo nwɔ pɛlɛ́i laa yali, di hvo ɉɛnŋąą həɠə. 40Mąąhɔlɔɓo lɔwai ka hvo mą, ya ɓə Nu Lon gaa pai pai la.»
Kólo kɛmun tələnmoɔ da yii vuluɔ
(Matie 24.45-51)
41Piɛrə yɛ mą: «Ną́mu, ə́ ɉanwon ŋɛ̨i hɔɔ a kuɔ tɔ̨nɔ̨ ku wɔɔɔ, a wala kɛ tii, nu kəlee nwɔɔ li?»
42Nąmu ə nwoo pulu pənə yɛ mą: «Gbɛɛ ɓə gaa a koló kɛmun tələnmoɔ, kili yɛ ɓo mą? Mąą nu ɓaa a nui ŋɛ̨i bɛlɛ nąmu a kɛ mą: ə́ ɲɛ̨i kɛ bɛlɛ ɓa, ə́ kɔ̨nɔ̨n dɛɛ di pɔ a dɛɛi lɔwai. 43Nwun na nɛ̨ɛ̨mun mąą a yili mąą koló kɛmun, yai nąmu a pənə a pa, ə ɲee kaa gɛ koló ɓa. 44A tɛ̨ą kpɔ-kpɔ gáá moi kaa, nąmu a ɲəi hɛnŋąą kəlee kalihvaɓo mą. 45Kɛlaa, akɛ, góló kɛmun tii a giliŋąhiɛ, yɛ kɛ mą: ‹Námu hvo pai pai ɉa.› Ə pɛlɛ kɛa mɛlaa koló kɛ nuą diɛ, yɛ di kɛlɛ, yɛ nąą mį́į́ yɛ pilɛ, yɛ gbələ yɛ ɓo a lɔɔ hon. 46Nwɔ mɛ̨nį nąmu a pa a hvolói gili hvo mą, a lɔwai yii hvo gɔlɔn. Nąmu a ɉon, a naa nɔ̨nwɔ̨ ɓo, ə baa. Da mɛ̨nį ɲɔ̨n gɛ nuą di hvɛla a kɛ tɔ̨nɔ̨.
47«Kólo kɛmun yai ə nąmu liiɓa kɔ́lɔn, yaan hvo gɛi, hvo nąmu liiɓa kɛ, hvo dɔwɔ pɛli da ɉon, da ɉulɔwa hvaɠa ɲąą tamąą. 48Kɛlaa, nui hvo nąmu liiɓa kɔ́lɔn, a gala, di hva gɛlɛ a hvaɠa ɲąą tamąą. Nui da hɛn gɛnɛ̨ tɛɛ bɔ, ya ɓə da damąą hvɛli mą. Nui da hɛn tamąą kalihvaɓo mą, ya ɓə da damąą kwɛli ɲəi.»
Jesus ə pa a ɓɛlaɓo yɛnɛ̨ɛ̨
(Matie 10.34-36)
49«Ŋą́ pa yɛnɛ̨ɛ̨ nwɔ̨n ɉee mɛ̨nį ɓa. Ŋą́ kɛ bɔ, nwɔ̨n tii ə kɛ a ɉeɛ. 50Mą́ą́ waa mɛ̨nį niihɛlɛn gaa mą́ą́, hvo kɛli naa ə kulɔ. 51Gaa ka kwəi kaa, liilaa ɓə ŋą paa ɉeei lɔi mɛ̨i? Kpaa-o! Gáá moi kaa, nuą taɠa mɛ̨nį gee ɓa ɓə. 52Ə həɠə yiihu ɓa, nu lɔɔli da kɛ pɛlɛ tɔ̨nɔ̨ mu, ɓɛlaɓo kaa pai kɛi di lɔwai; ɉaaɓa a pɛlɛ hveelɛ ɓa, veelɛ ə muhəɠə ɉaaɓa laa ɓa. 53Lon ɉulɔnu a pɛlɛ nąn ma. Lon gaa-nąn a pɛlɛ non ma. Lon nɛ̨ɛ̨nu a pɛlɛ nee ma. Lon gaalee a pɛlɛ non nɛ̨ɛ̨nu ɓa. Yolaa-nɛ̨ą a pɛlɛ nonnɛ̨ą ɓa. Hulɛtaa nɛ̨ą a pɛlɛ ɉilɛ-nee ɓa.»
Mɛ̨nįɠaa kɛi gbaɠala kaa mɛ̨nį
(Matie 16.2-3)
54Jesus ə mo nu kpului tii ɓa, yɛ diɛ: «Ɓɛlɔwai ka tulɔ kpinįn gaa la yɛ həɠə hvóló tooi pələ, ka kɛ diɛ: ‹Tulɔ kaa pai pui›, yaan, bələ kpɔlɔɔ ɓə a kɛ la. 55Ɓɛlɔwai ka haŋą kaa la yɛ həɠə hɛɠɛi pələ, ka kɛ diɛ: ‹Wəleen gaa pai tɔɔi›, yaan, bələ kpɔlɔ ɓə a kɛ la. 56Ka hu hveelɛ nuą ŋɛ̨i, ka pɛli ka yələ kwəi mɛ̨nįɠaa da lɔi mɛ̨i mɛ̨nįɠaa kaa, ka gɔlɔn. Lə mɛ̨nį ɓa, ka hva pɛli nɔwai ŋɛ̨i hu mɛ̨nįɠaa kpaɠala kaai?»
Ka ə́ nąn non ka lɔwai pɛli mɛ̨nį
(Matie 5.25-26)
57«Lə mɛ̨nį ɓa, ka hva pɛli mɛ̨nį haŋąa kɛɛ mąą kiliŋąhiɛ kɛi ka kpɔɔ ɓa? 58Akɛ, ya mɛ̨nį ta kɛ a nu ta, kaa li moi kiti tee mun nií la, gɛ pələ kwɛli mą, ɓɛlɔwai ka kɛ la bələ pɔ, ka yaa ka ka lɔwai woo ɓo; əgɛ, hvo pa ə́ mąą ɲąbalɔ kiti tee mun ma; kiti tee mun hvo ə́ tɛɛ holahi pɔ hvo ə too gaho ŋą. 59Gáá moi yɛ a tɛ̨ą, nui tii nwɔ wali tɔ̨nɔ̨ mɛ̨nį hva lɛɛ yɛ, yɛ kulɔ la gaho pɛlɛ́i tii mu.»
Currently Selected:
Lukə 12: BKPDCG
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
