Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisSample

Lukas pasakoja, kad po Jėzaus išaukštinimo dangiškajame soste, mokiniai Sekminių dieną buvo drauge. Tai sena kasmetinė izraeliečių šventė, kurios metu tūkstančiai žydų piligrimų keliaudavo į Jeruzalę švęsti. Jėzaus mokiniams meldžiantis jos metu, staiga smarkaus vėjo ūžesys pripildė kambarį, ir jie pamatė ugnies liepsnas sklandančias virš kiekvieno jų galvos. Ką reiškia visi šie keisti įvaizdžiai?

Čia Luko pasakojimas susišaukia su pasikartojančia Senojo Testamento temą, kur Dievo artumas taip pat pasirodo kaip ugnis. Pavyzdžiui, kai Dievas sudarė sandorą su Izraeliu ant Sinajaus kalno, jo artumas liepsnojo kalno viršūnėje (Išėjimo 19, 17–18). Dievo artumas vėl pasirodė kaip ugnies stulpas, kai jis pripildė Padangtę, kad gyventų izraeliečių tarpe (Skaičių 9, 15). Taigi, kai Lukas aprašo ugnį aplankant Dievo žmones, turėtume atpažinti šį pasikartojantį modelį. Tik šį kartą ugnis pasidalina į daug liepsnų virš daugybės žmonių, užuot pasirodžiusi kaip vienas stulpas ant kalno ar pastato. Taip perteikiama kai kas stulbinančio. Mokiniai tampa naujomis mobiliomis šventyklomis, kuriose Dievas gali gyventi ir dalintis savo gerąja naujena.

Dievo artumas nebeapsiriboja viena vieta. Dabar jis gali buvoti žmonėse, kurie pasikliauja Jėzumi. Lukas mums praneša, kad kai tik Jėzaus sekėjai gavo Dievo ugnį, jie pradėjo skelbti gerąją naujieną apie Jėzaus Karalystę kalbomis, kurių anksčiau nemokėjo. Žydų piligrimai suglumo, nes puikiai suprato jų šnektą. Dievas neišsiginė savo plano bendradarbiauti su Izraeliu, kad palaimintų visas tautas. Tad pačiu tinkamiausiu metu, per Sekmines, kada visų Izraelio giminių atstovai sugrįžta į Jeruzalę, jis atsiuntė savo Dvasią paskelbti gerąją naujieną apie Izraelio Karalių, nukryžiuotą ir prisikėlusį Jėzų. Tūkstančiai išgirdo šią žinią savo gimtąja kalba ir tą dieną pradėjo sekti Jėzumi.