Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisSample

Šiame Evangelijos pagal Luką skyriuje Jėzus atstato fizinę regą aklajam ir toliau dalijasi dvasinėmis įžvalgomis apie tai, ką reiškia gyventi Dievo Karalystėje aukštyn kojom. Bet prieš pradedant gyventi Karalystėje su malda ir dosnumu vargšams, pirmiausia reikia į ją įžengti. O ir įžengti į ją nepavyks prieš tai nenusižeminus ir netapus visiškai priklausomu nuo Dievo. Kai kurie pasikliauja savimi ir to nesupranta, todėl Jėzus pasako palyginimą. Jis štai toks.

Kartą du vyrukai užkilo į šventyklą pasimelsti. Vienas yra fariziejus, gerai žinomas dėl Šventojo Rašto išmanymo ir vadovavimo šventykloje, o kitas – mokesčių rinkėjas, niekinamas kaip parsidavėlis, bendradarbiaujantis su korumpuota romėnų okupacine valdžia. Fariziejus meldžiasi sau ir išpasakoja viską, kas jį padaro šventesniu už kitus. Jis už tai padėkoja Dievui. O kitas žmogus, mokesčių rinkėjas, melsdamasis negali net akių pakelti. Iš sielvarto jis muša sau krūtinę ir sako: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!“ Jėzus pasakojimą baigia sakydamas, kad tą dieną tik mokesčių rinkėjas namo grįžo išteisintas prieš Dievą. Jis paaiškina, kaip šis sukrečiantis statuso virsmas veikia jo Karalystėje: „Kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.“

Lukas šią nuolankumo temą akcentuoja tolesniais Jėzaus žodžius iš kitos Jėzaus gyvenimo scenos. Lukas pasakoja, kad kartais mamos ir tėčiai atneša savo kūdikius prie Jėzaus, kad jis juos palaimintų. Mokiniai mano, kad šie trukdymai yra nepriimtini. Jie sudraudžia tas šeimas ir bando jas išprašyti. Bet Jėzus stoja už mažuosius sakydamas: „Leiskite vaikams ateiti pas mane ir ir netrukdykite jiems, nes Dangaus Karalystė priklauso visiems, kurie yra kaip jie“. Jis baigia šiuo įspėjimu ir kvietimu: „Kas nepriims Dievo Karalystės kaip mažas vaikas – apskritai į ją nepateks“.