Dovydo Sūnus

Kaip pasakyti savo sužadėtiniui, kad esi nėščia Dievo pažadėtuoju Gelbėtoju? Veikiausiai, tai buvo klausimas, kurį Marija sau uždavė po to, kai jai buvo paskelbta geroji žinia. Apie tai sužinojęs, Juozapas, iš pradžių, nusprendė pasitraukti iš judviejų santykių. Bet Dievas norėjo į šią istoriją įtraukti ir jį. 

Šiandienos Šventojo Rašto skaitinyje, Dievas siunčia pas Juozapą pasiuntinį, kuris jam papasakoja visas smulkmenas. Pasiuntinys kreipiasi į Juozapą: „Dovydo sūnau“, kas savo ruožtu yra keista, nes Juozapo tėvo vardas nebuvo Dovydas. 

Dovydas gyveno šimtus metų prieš Mariją ir Juozapą. Jis irgi buvo kilęs iš mažo miestelio ir gyveno paprastą piemens gyvenimą. Bet vieną dieną, Dievas į Betliejų siuntė pasiuntinį, kad praneštų Dovydui, jog jis yra išrinktas tapti karaliumi. 

Vėliau, Dievas pažadėjo, jog vienas iš Dovydo palikuonių sukurs naują, geresnę karalystę, kuri atneš palaiminimą visam pasauliui. Dovydas ir jo palikuonys buvo ydingi ir, dažnai, priimdavo neteisingus sprendimus, kas sąlygojo karalystės žlugimą. Žmonės suprato, jog jeigu jie nori turėti naują, geresnę karalystę, jiems prireiks ir naujo, geresnio Dovydo. Taigi, per kartų kartas žmonės laukė atvykstant „Dovydo Sūnaus“.

Tai veda mus atgal prie Juozapo – žmogaus, kuris buvo karaliumi tapusio piemens palikuonis. Juozapas nebuvo tobulas, kaip ir visi kiti iki tol buvę Dovydo palikuonys, tuo tarpu tikrasis ir nepriekaištingasis Dovydo Sūnus jau buvo pakeliui į šį pasaulį per Mariją, kuri prisijungė prie Juozapo šeimos, tapdama jo žmona. Taigi, nors Juozapas ir nebuvo biologiniu Jėzaus Kristaus tėvu, jis kartu su Marija užaugino Jėzų ir suteikė Jam giminystės ryšį su Dovydu.

Juozapas nusivedė Mariją į Betliejų – gimtąjį Dovydo miestą. Ten Marija pagimdė Jėzų, tikrąjį Dovydo Sūnų. Ir kas gi pirmieji sužinojo apie gimusį Dovydo Sūnų? Žinoma, piemenys. 

Šv. Kalėdų istorija primena mums, jog mes esame dalis kažko didesnio, nei mes patys. Visos pasaulio istorijos eigoje Dievas veikė, kad paverstų žemę panašesne į dangų. Dovydas turėjo atlikti savo vaidmenį, taip pat tą turėjo padaryti ir Juozapas. Bet istorija tebesitęsia ir dabar atėjo mūsų eilė. 

Taigi, kaip mes seksime jų pavyzdžiu? Na, viena užuomina yra šiandienos skaitinyje. Pažiūrėkite, koks yra Juozapo atsakas į Dievo žodžius. Jūs pastebėsite, jog jis klausosi, pasitiki ir pasiaukoja, kad padėtų kitiems. Kai mes priimame panašius sprendimus, mes padedame Dievo istorijai judėti pirmyn. 

Pasimelskite: Brangus Dieve, dėkoju Tau, kad kvieti mus dalyvauti Tavo istorijoje. Aš žinau, kad turiu tam tikrą vaidmenį – paversti žemę panašesne į dangų. Todėl padėk man, prašau, suvokti, kaip Tu kvieti mane keisti kitų žmonių gyvenimus. Jėzaus Kristaus vardu, amen.