Atstatymas (Pagal Nehemijo knygą)Pavyzdys

Aš jiems pranešiau: „Dirbu didelį darbą ir negaliu ateiti. Darbas susitrukdytų, jei eičiau pas jus, palikdamas jį“ (Nehemijo 6, 3).

Jeruzalės siena nebuvo atstatyta per naktį. Ją atstatantys žmonės susilaukė daug grasinimų. Kai darbai jau buvo gerokai pasistūmėję į priekį, izraelitų priešai vis bandė trukdyti užbaigti darbus. Jie siekė pakenkti Nehemijui, bet jis atpažino priešo klastas ir atsisakė susitikimų, į kuriuos buvo kviečiamas. Jis nepapuolė į priešų pinkles, bet taip pat ir neišsidavė žinąs, ką jie buvo sumanę. Jis išliko susitelkęs į darbą, kuris jam buvo patikėtas, ir nesileido išmušamas iš vėžių. Jis galėjo imtis kokių nors veiksmų, kad priešo atakos būtų sustabdytos, bet tokiu atveju būtų reikėję padaryti pauzę darbuose. To Nehemijas nedarė. Jis dirbo toliau.

Atstatyti Jeruzalės sieną reikėjo ne tam, kad ji apsaugotų ten gyvenusius izraelitus, ar kad padėtų kovose su priešais. Ji buvo Dievo išaukštinimo ir garbinimo simbolis toje žemėje. Nehemijas žinojo, kad tai, ką jis darė, darė dėl Dievo ir Jo žmonių, todėl šis darbas buvo svarbus ir prasmingas.

Atsakomybės, kurias turime šiandien, gali atrodyti nerimtos ar nereikšmingos kitų žmonių akyse, tačiau jeigu mes ką nors darome dėl Dievo ir Jo žmonių, tam kad pagerbtume ir pašlovintume Jį, tai yra svarbu ir prasminga. Susidūrusios su priešų atakomis turime mokėti atpažinti jas ir žinoti, kad yra siekiama mus įbauginti, bet joms negalime pasiduoti. Iš Nehemijo pavyzdžio galime pasimokyti ištikimybės ir ištvermės darbuose, kuriems Dievas mus pašaukė, net jei bandoma tai sustabdyti.

Ką Nehemijo atsakas priešams (Nehemijo 6, 3) parodo apie jo nusiteikimą darbui? Koks yra tokios nuostatos pamatas? Ko tave moko tai, kaip Nehemijas reagavo į savo priešus?