Didžiai mylimiPavyzdys

Iš visų vardų, kuriuos Dievas mums suteikė, Dievo vaikas buvo tas, kurį man buvo sunkiausia visiškai suvokti.

Galbūt, todėl, kad mano vaikystė buvo panaši į skubėjimą užaugti ir aš niekada iki galo nesupratau, ką reiškia gyventi kaip vaikas.

Ar tapti vaiku reiškia jausti apsaugą bei rūpestį neturint baimės dėl ateities? Būti smalsiu ir rizikuoti? Ilsėtis, džiaugtis ir nesikrimsti dėl problemų pasaulyje?

Mano vaikystė tokia nebuvo.

Mano tėtis kovojo su priklausomybe, priklausė gaujai ir gyveno sirgdamas hepatitu C. Kažkas papasakojo jam apie Jėzų ir jo gyvenimas visiškai pasikeitė (šlovė Dievui!). Jis pradėjo San Francisko gatvėse tarnauti mūsų benamiams draugams, kovojantiems su priklausomybe. Aš didžiuojuosi gatvėmis, kuriose užaugau, ir stebiuosi tuo, ką matėme Dievą darant, bet visa tai buvo ir mano sunkios vaikystės priežastis. Nuo pat mažens matydavau, kaip priešais mane nužudydavo žmones, kaip mano tėvai buvo užpuolami ir kaip buvo pardavinėjami ir vartojami įvairūs narkotikai. Kai man buvo 18 metų, mano tėtis susirgo vėžiu ir numirė.

Aš anksti išmokau prisiimti sunkias atsakomybes, susidoroti su netektimis, būti atspari ir sunkiai dirbti. Tai turėjo teigiamos įtakos, bet taip pat ir neigiamos. Ankstyvuosius savo pilnametystės metus aš praleidau prislėgta spaudimo būti produktyvia, viską valdyti, niekada nedaryti pertraukų, patirdama stresą dėl ateities, be jokio vaikystės stebuklo mano gyvenime. Viso to eigoje aš stipriai įskaudinau kai kuriuos žmones.

Praeitus keletą metų aš nusprendžiau skirti daugiau laiko ir iš naujo atrasti, ką iš tikrųjų tas vienas vardas reiškia.

Tiems, kurie gyvena nešiodami viso pasaulio naštą ant savo pečių… jūs esate žymiai vertingesni nei jums yra sakę. Dievas jus vadina savo vaiku (Galatams 3:26).

Kai atiduodame savo gyvenimą Jėzui, esame kviečiami iš naujo išmokti, ką reiškia būti vaikais. Mes galime atiduoti Jam naštas, kurios niekada nebuvo skirtos tam, kad jas neštume vieni. Pasirodo, kad esame labiau saugūs nei kada nors galėjome įsivaizduoti – pasitikėti, rizikuoti, žengti tikėjimo žingsnius, ilsėtis, mėgautis ir švęsti kaip vaikai, kurie yra saugūs ir mylimi.

Dievo vaikas. Štai jūsų vardas.

Tiems, kurie jaučiasi taip, lyg niekada nebus išlaisvinti iš gėdos dėl to, kuo buvo ar ką yra padarę… jūs esate žymiai vertingesni nei jums yra sakę. Jėzus Kristus jus vadina iš tiesų laisvais (Jono 8:36).

Kai atiduodame savo gyvenimą Jėzui, ta pati Dvasia, kuri prikėlė Jėzų iš numirusių, pradeda gyventi mumyse. Mes turime savyje naują požiūrį, perspektyvas ir jėgą.

Jei Dievas nepakankamai galingas prikelti mus iš numirusių, jeigu Jis nepakankamai galingas mus išgelbėti iš mūsų nuodėmingo gyvenimo, jeigu Jis nepakankamai galingas mus ištraukti iš visų tų dalykų, į kuriuos mums yra tekę įsivelti, tuomet Jis negalėjo būti pakankamai galingas prikelti Kristų. Tad arba mes esame prikelti naujam gyvenimui, arba Jėzus yra vis dar miręs.

Bet kadangi Jis gyvas – nes kapas tuščias ir jame nėra Gelbėtojo kaulų – mes žinome, kad mirtis jau senai nugalėta.

Jūs nesate prikaustyti prie savo praeities

Iš tiesų laisvi. Štai jūsų vardas.

Mielas drauge, galbūt, nešiojate naštas, kurių daugiau nebeprivalote nešioti. Galbūt, gyvenate sukaustyti grandinių, kurių nebeprivalote būti sukaustyti.

Atiduokite visa tai Dievui ir gyvenkite kaip iš tiesų laisvas Dievo vaikas, kuriuo ir esate.