Proveržio metai: 5 dienos įkvėpimo veiksmingai naujųjų metų pradžiaiPavyzdys

DIENA 5 – SVAJONĖS MIRTIS

Melek Sert buvo penkis mėnesius nėščia, kai dėl didelio skausmo ir kraujavimo pateko į ligoninę. Bet būdama ten, ji nustojo kraujuoti, buvo išleista iš ligoninės ir grįžo namo. Vis dėlto, kitą dieną ji ir jos vyras Hasan vėl nuvažiavo į ligoninę dėl tų pačių negalavimų.

Dėl persileidimo grėsmės Melek buvo pastoviai prižiūrima. Galiausiai, ji pagimdė anksčiau laiko, bet daktarai jai pranešė, kad jos vaikas gimė negyvas. Turkijoje esanti Seyhano valstybinė ligoninė išdavė jai mirties liudijimą ir nedidelį laidojimo krepšį.

Hasan pasiėmė kūdikį į Herekli kaimynystės kapines, kad ten jį palaidotų. Pakeliui į kapines, Hasan išgirdo kūdikio verksmą. Jis sustabdė automobilį, ir atsegė krepšį. Jis nusiėmė švarką, suvyniojo į jį kūdikį ir visu pajėgumu įjungė automobilio salono šildymą.

Atvyko greitoji pagalba ir kūdikis buvo nuvežtas į Adanos miesto mokslinių tyrimų ligoninę ir paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių. Kūdikio būsena buvo kritinė, o jo kraujo spaudimas – žemas. Bet Melek matė, kad jos kūdikis gyvas! Jo rankos ir kojos nerimastingai judėjo, o širdis plakė.

Pora buvo šoko būsenoje. Jų mažylis gimė anksčiau laiko, bet buvo gyvas, o ne miręs. Visišką neviltį pakeitė neįtikėtinas džiaugsmas. Jų kūdikis gyvas ir dabar jie meldžiasi, kad jam pagerėtų: kad jis augtų ir pasveiktų.

Luko 15:24 parašyta: „‘Juk šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis.“ Šioje sūnaus palaidūno istorijoje, jis, iš tikrųjų, nebuvo miręs, bet taip atrodė todėl, kad jis buvo iškeliavęs iš namų. Kai sūnus grįžo, tėvas buvo perpildytas džiaugsmu, kad jo „miręs“ sūnus grįžo namo.

Hasan ir Melek manė, kad jų mažylis sūnus yra miręs. Tėvas manė, kad jo sūnus palaidūnas miręs ir pražuvęs visiems laikams. Mes galime patirti svajonės mirtį ir ta mirtis gali atrodyti tokia pat tikroviška, kaip bet kokia kita mirtis.

Kai mes tikimės, meldžiamės ir darome viską, kad svajonė taptų realybe, o taip nenutinka, tuomet tai yra kaip mirtis. Mus ištinka šokas, skausmas ir gedulas. Viskas atrodo prarasta. Atrodo, kad mūsų gyvenimas nebeturi tikslo ar reikšmės.

Bet Dievas turi būdų, kaip atkurti tai, kas prarasta, ir prikelti tai, kas yra negyva. Mes jau būname pasiruošę palaidoti svajonę, kai staiga Dievas pradeda veikti neabejotinai geru būdu. Jūsų svajonė nemirusi – ji kaip tik labai gyva.