Gyvenimas naujai: Per Šv. KalėdasPavyzdys

Viltis

Būdami krikščionys, mes švenčiame Kalėdas, kad prisimintume tą viltį, kurią turime Kristuje. Tad kodėl, šiuo metų laiku yra taip lengva jausti beviltiškumą? Galbūt, todėl, kad ne pilnai suprantame, kas yra viltis ir iš kur ji ateina.

Jeremijo 29:11 yra viena iš populiariausių Biblijos eilučių apie viltį. Joje rašoma: „Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, – tai VIEŠPATIES žodis, – dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį.“

Tai ne vien tik žodžiai, kuriuos galime pasikabinti ant sienos ar išgraviruoti ant puodelio. Šie žodžiai – tai Dievo pažadas, kuriuo galime remtis ir kurio galime laikytis įsikibę, kai jaučiamės beviltiškai. Nors šie žodžiai iš pradžių buvo skirti Babilono nelaisvėje esantiems izraelitams, Dievas ir dabar yra toks pats, koks buvo anuo metu. Kadangi Jo charakteris nesikeičia, galime būti įsitikinę, jog šis pažadas šiandien vis dar galioja ir mums.

Iš tikrųjų, jeigu ieškosime, atrasime, jog visame Senajame Testamente yra daugybė mums skirtų Dievo pažadų. Vėl ir vėl, per istorijas su Dievo žmonėmis, Dievas parodo mums, koks Jis yra ir įrodo, kad Juo galima pasitikėti.

Vienas iš anksčiausiai paminėtų Dievo pažadų mums yra užrašytas Pradžios knygoje, kuomet Dievas sako, kad per Abraomą Jis palaimins visų tautų žmones. Dievas nori pasakyti, kad Mesijas bus Abraomo palikuonis ir tas Mesijas išgelbės visus žmones iš nuodėmių – ne tik žydus, bet kiekvieną žmogų, kuris Juo patikės. Po to, Naujajame Testamente, matome įrodymą, kad Dievas laikosi savo žodžio. Evangelija pagal Matą rodo, kad Jėzaus Kristaus genealoginis medis veda iki pat Abraomo, o Evangelijoje pagal Joną rašoma, kad kiekvienas, kuris tikės Jėzų Kristų, turės amžinąjį gyvenimą. Mūsų Dievas ištesi duotus pažadus. Jis yra mūsų gyvoji viltis.

Viltis neateina iš materialių dalykų ar tuščių šio pasaulio pažadų. Tikroji viltis ateina iš žinojimo, kad praleisime amžinybę kartu su Jėzumi. Palyginus su amžinybe danguje, mūsų dabartinės aplinkybės tėra kaip akimirksniu dingstanti kibirkštis. Nors tai ir nereiškia, kad nejausime skausmo, tai vis tik reiškia, kad galime nuspręsti žiūrėti toliau mūsų skausmo – į geresnę būsimąją ateitį.

Nepaisant to, ką išgyvenate šiuo šventiniu laikotarpiu, žvelkite į Dievo pažadus, kad pasisemtumėte vilties. Jis niekada jūsų nenuvils ir neapleis. Jis visada jus lydės ir visada jums atleis. Jis yra jūsų stiprybė, jūsų uola ir jūsų apsauga. Kai jums atrodo, jog niekada negalėsite pakankamai padaryti, pakankamai turėti ar pakankamai būti savimi patenkinti, atminkite, jog šie sunkumai yra laikini ir Dievas yra paruošęs jums žymiai daugiau. Jis myli jus ir trokšta leisti laiką kartu su jumis. Atminkite, kad Jis pažadėjo jums ateitį, ir tai yra žymiai daugiau, nei kada nors galėtumėte įsivaizduoti.