Kalėdų dovanaPavyzdys

Žvaigždės artumas

Biblija byloja, kad dangūs ir žemė skelbia Dievo šlovę.  Manau, kad daugelis tikinčiųjų su tuo sutinka. Vis dėlto, kūrinijoje yra tam tikrų dalykų, kurie beveik kiekvieną žmogų verčia sušukti: „OHO!“ 

Kai kuriems tai gali būti dideli kalnai horizonte. Kitiems – ryškiai mėlynos dūžtančios vandenyno bangos arba begalinės spalvų kombinacijos, kuriomis nusidažo medžiai rudenį. Bet daugeliui, tai daugybės žvaigždžių žibėjimas naktiniame danguje. Begalė mirgančių šviesų, kurios yra matomos tokiu dideliu atstumu. Jų dydis, karštis ir skaičius yra nesuvokiami.

Buvo viena žvaigždė, kuri skyrėsi nuo visų kitų. Tai buvo žvaigždė, kuri lydėjo išminčius pas Jėzų. Šios žvaigždės istorija yra ganėtinai žymi. Viskas prasidėjo nuo vyrų, vadinamų išminčiais. Jie buvo „iš Rytų šalies“, greičiausiai, iš Persijos. Šie vyrai buvo žinomi kaip karaliai ar išminčiai, o visai tikėtina, kad jie buvo ir tais, ir tais. Tai buvo žmonės, įgiję daug žinių, kurie dėl savo didelės išminties, atėjo į valdžią ir ėjo aukštas pareigas.

Šie išminčiai savo naktiniame danguje išvydo naują, kitokią žvaigždę. Ta konkreti žvaigždė kažkuo skyrėsi nuo visų kitų ir jie tikėjo, kad ji buvo ženklas, jog ateina didis karalius. Jie nusprendė sekti tą žvaigždę, nes manė, kad ji juos atves pas tą didį karalių.

Galiausiai, žvaigždė atvedė juos ten, kur buvo kūdikis Jėzus, o išminčiai pagarbino Jį ir davė Jam dovanų. Marija, Juozapas, Jėzus Kristus ir jų aplinka, ko gero, išminčiams nepadarė didelio įspūdžio. Nebuvo nieko, kas nurodytų į karališkuosius požymius. Nebuvo nei sosto, nei karališkų drabužių, nei rūmų, nei tarnų. 

Tai buvo nuolanki šeima kuklioje aplinkoje. Vis dėlto, išminčiai nedvejojo pripažinti kūdikėlį Jėzų Karaliumi, kuris vertas jų garbinimo. Jie parpuolę ant žemės Jį pagarbino ir davė Jam brangių dovanų. Visa tai buvo pagrįsta žvaigžde.

Žvaigždė buvo išminčiams orientyru. Ji buvo „šviesa, spindinti tamsoje“. Ji ne tik švytėjo naktinio dangaus tamsoje, bet ir buvo apreiškimo šviesa, kuri atskleidė tiesą apie tai, kas Jėzus buvo ir yra. Jėzus Kristus yra Karalius, prieš kurį kiti karaliai nusilenkia ir kurį jie garbina. Kai kurie tai darys noriai, pripažindami, kas Jis yra, tuo tarpu kiti tai darys priversti Jo valdžios, kuomet kažkada jie stovės prieš Jį teismo dieną.

Netgi šiandien, žvaigždė mums kalba. Ji yra priminimas apie tai, jog turime su savimi artumą, kuris mus lydi ir apreiškia mums Dievo tiesą. Tai daugiau nebe žvaigždė danguje, o Šventoji Dvasia, kuri buvo mums suteikta, kad apsigyventų mumyse. Ji yra „Tiesos Dvasia, vedanti mus į tiesos pilnatvę“. Ji yra mūsų „Globėjas“, kuris šalia, kad apšviestų mūsų protą ir dvasią. Ji apšviečia mums kelią, kad eitume saugiai. 

Lygiai taip pat, kaip žvaigždė buvo žymus reiškinys išminčiams, lydintis juos kiekviename jų žingsnyje, taip ir mes dabar esame lydimi pačios Šventosios Dvasios. Patarlės 3:5–6 labai gerai tai apibūdina: „Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“