Žinomi: 10 dienų atrandant savo tapatybęPavyzdys

Ar kada nors jaučiatės taip, lyg būtumėte vėjo nešiojamas plastikinis maišelis? Juokauju. Bet kalbant rimtai, ar kada nors jautėtės taip, kaip molis iš šios ištraukos? Tiesiog, egzistuojate... Be virpėjimo ir tikslo?

Molis, pats savaime, praktiškai neturi jokios vertės – drėgnas iš žemės iškastas purvas. Be pavidalo. Beformis. Molis. Manau, jog, kartais, visi taip jaučiamės. Nepatogumas ir nepasitenkinimas pradeda sėlinti į mūsų mąstymą, kol mechaniškai gyvename savo kasdienį gyvenimą, kad atrastume savo vietą: stengdamiesi pritapti ir statydami į pavojų moralę bei normas, kad jaustumėmės pastebėti. Mes esame molis.

Kita vertus, puodžius yra įgudęs meistras. Jis turi kantrybę ir įsivaizdavimą, kad sukurtų iš molio kažką gražaus ir naudingo. Kai puodžius atsisėda prie žiestuvo ir pradeda triūsti, kad sukurtų kažką naujo, ten, kur mes matome šlapią purvo krūvą, jis mato tai, su kuo jam teks dirbti. Jis žino, jog iš to išeis kažkas gražaus, todėl jis skiria laiko, padidina spaudimą ir formuoja kažką išskirtinio bei nuostabaus.

Aš ne vienintelis, kuris, retkarčiais, savęs klausiu: „Dieve, kodėl? Kodėl eikvoji su manimi savo laiką, kai tuo tarpu aš ir toliau nusidedu bei esu nepaklusnus?“ Ir vis dėlto, Jis tai daro. Jis ŽINO jūsų ydas. Jis ŽINO jūsų silpnybes. Jis PAŽĮSTA jus ir PAŽĮSTA mane. Kai esate sumišę arba, kai atsiranda sunkumų, prisiminkite, jog Dievas yra Puodžius, pritaikantis spaudimą, kad jus tobulintų jūsų labui ir Jo šlovei. Nors tebuvome niekam tikęs molis, per Jėzų Kristų, Puodžius mus suformavo ir toliau formuoja į kažką nuostabaus! Jis pašaukė jus kai kam, kas viršija jus pačius! Jūs – ne šiaip purvas; jūs – molis Puodžiaus rankoje.