Dievo ginklaiPavyzdys

Beveik kiekvienas mažas berniukas mėgsta žaisti „kaubojus ir indėnus“. Tačiau vaikų, įsivaizduojančių kovojančių laukiniuose vakaruose, eiga visiškai skiriasi nuo tikro karo su tikrais ginklais. Pavyzdžiui, paimkime pasienio pratybas surengti netikėtą užpuolimą apšaudant liepsnojančiomis strėlėmis. Ši taktinė strategija užklumpa nepasirengusią priešininkų pusę. Liepsnojančios strėlės padegtų drobėmis uždengtą vagoną, suardant karines linijas ir priverčiant okupantus susitelkti ne į puolantį priešininką, bet į liepsną.

Liepsnojančios strėlės nebuvo skirtos žudyti ar naikinti, tačiau atitraukti dėmesį.

Jūsų priešas nori atitraukti dėmesį, sese. Kad jis galėtų jus apakinti. Ir paklausykite manęs - jis bet kur šių strėlių nešaudo. Jis pritaikė strategiją. Jis ištyrė jūsų polinkius ir įpročius, jūsų baimes ir silpnybes bei nukreipė šūvius į tas sritis. Jis žino, kad jūsų nesunaikins. Esate amžiams saugūs Jėzuje. Bet jis ketina visiškai nukreipti jūsų dėmesį, surengdamas tam tikrą vidinių gaisrų kiekį jūsų gyvenime, kurie gali būti - nesaugumas, įbauginimas, susirūpinimas, nerimas ar neužimtumas. Jis siekia, kad būtumėte nesusikaupę, kol jis prisėlins iš pasalų.

Šeštame laiško efeziečiams skyriuje Paulius prakalba apie strėnas, šarvus ir batus kaip dvasinę uniformą, kuri visuomet turėtų būti dėvima tikinčiųjų. Kiekvieną minutę. Kiekvieną dieną. Tačiau tikėjimo skydą jis liepia „pasiimti“.

Įsivaizduokime tokiu būdu: slaugytoja kasdien gali dėvėti specialų chalatą darbe, nes tai yra jos uniforma. Bet atsiradus poreikiui, ji pasiims stetoskopą, kraujospūdžio aparatą ar bet kokį kitą įrankį, pritaikytą paciento poreikiui. Panašiai ir mes visada turime dėvėti mūsų kasdienę, dvasiškai aprūpintą uniformą, bet taip pat, prireikus, būti pasirengę „pasiimti“ reikiamus įrankius.

Pirmasis iš šios ginkluotės yra tikėjimo skydas. Tą akimirką, kuomet pirmą kartą pajuntame degančią strėlę, kuri kažkokiu būdu prasidūrė į mūsų gyvenimą, aktyvuojame tikėjimą kaip savo gyvenimo apsaugos skydą.

Nepražiopsokite ironijos. Priešas siunčia liepsnojančias strėles į jūsų gyvenimą būtent tada, kai esate pašaukti eiti tikėjimo taku. Tomis strėlėmis tyčia siekiama neleisti jums vykdyti vienintelio dalyko, galinčio jas užgesinti: vaikščioti tikėjimo keliu!

Tikėjimas ugningas strėles užgesina. Ką Dievas prašo jūsų padaryti? Darykite! Tikėjimu.