Šeimos malonė

Dievo malonė apglėbia mūsų gyvenimus taip pat natūraliai, kaip ir tėvo malonė apglėbia savo vaiką. (Ir Jis yra nuostabiausias tėvo paveikslas, kurį galėtumėte įsivaizduoti ar išsvajoti.) Dievas myli Tave. Jis Jus laiko savo vaiku ir todėl esate Jo palaiminimo gavėjas.

Nesijauskite taip, lyg Jums reiktų atsiprašyti žmonių, arba įteisinti Dievo gerumą tiems, kurie to negali suprasti ar sutikti. Visuomet atsiras žmonių, norinčių sukritikuoti Jūsų pergalę ar ignoruoti gautą palaimą todėl, nes manė, kad kažkas kitas buvo vertas labiau. Tiesą sakant, jei kada nors pamanėte, jog kažkas nenusipelnė gautos palaimos(neslėpkime, juk mums visiems tai buvo . . .), tikriausia buvote teisūs! Tačiau čia išryškėja tiesos momentas, paliečiantis mus visus: mes negalime piktintis nepelnyta malone kito gyvenime, jei ruošiamės jos laukti savajame.

Kai pradėsime suprasti, jog malonė - tai Dievo gailestingumo išraiška, galėsime suvokti, kad gaunama malonė, lygiai taip pat, kaip ir gailestingumas, yra neproporcinga tam, kam nusipelnėme.

Pamąstykite: Kokius pavyzdžius prisimenu iš savo gyvenimo, kai gavau netikėtą ar nepelnytą malonę?

MELSKITĖS: Viešpatie, dėkoju, kad esi mano Tėvas. Nesvarbu, kaip mano žemiškas tėtis elgiasi, Tu esi dosnus Tėvas ir nuolatos pildai malone mano ateitį. Išmokyk mane priimti šeimos malonę, kurią suteikei man, kaip savo vaikui. Prašau per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.