Radikalioji išmintis: 7 dienų kelionė kiekvienam tėvuiPavyzdys

Tėvas, kuriam nėra dėl ko apgailestauti 

Versle buvo tam tikras laikotarpis, kuomet vyravo „racionalus“ sprendimų priėmimo metodas. Mes sudarydavome formules ir taikydavomės į didžiausią tikimybę patirti sėkmę ir mažiausią tikimybę patirti nesėkmę. Mes rizikuodavome tikėdamiesi, jog atlikdami tam tikrus veiksmus, daugeliu atvejų turėsime šansų įgyti pelno.

Būdami tėčiais, mes nenorime „rizikuoti“ savo vaikais. Nesvarbu, ką bedarytume, mes negalime garantuoti, kad užaugę, jie taps nuostabiais Jėzaus Kristaus sekėjais. Tačiau galime priiminėti sprendimus, kurie veda prie mažiausio asmeninių apgailestavimų koeficiento! Mes galime rinktis nedaryti dalykų, dėl kurių vėliau mums teks gailėtis.

Labai daug vyrų turi randus nuo savo tėčių, kurie nevaldė savo liežuvio ir būdo. „Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“. Mažiausia, ką privalome padaryti, tai nutilti. Valdyti savo kritiką ir pyktį. Įprastai, mes net nepastebime, kad tai darome tol..., kol tai nebūna jau padaryta.

Mes troškome išgirsti iš savo tėčių pagyrimo ir pritarimo žodžius, bet daugelis iš mūsų, jų taip ir neišgirdome. Neįtikėtina, kaip išdidumas mus paralyžiuoja. Mes verčiau jodinėsime mechaniniais buliais, važinėsime motociklais ar buriuosime burlentėmis, bet tik neįveiksime savo baimių, kad, sakydami savo sūnums ir dukterims, kokie jie yra ypatingi ir kaip stipriai mes juos mylime, neskambėtume keistai ar švelniai.

Ar jūs savo vaikų pusėje? Ar auginate juos taip, kad turėtumėte mažiausią asmeninių apgailestavimų koeficientą?

Klausimas: Ar paprašysite Dievo, kad parodytų jums tai, dėl ko jūs, kaip tėvas, praėjus daugeliui metų, labiausiai gailėsitės? Po to, paprašykite Jo, kad suteiktų jums drąsos tai įveikti.