Oswald Chambers: Džiaugsmas - tai stiprybė ViešpatyjePavyzdys

Žmogaus krikščionybės pradžioje Dievo palaiminimas yra toks juntamas ir paženklintas jausmais, kad krikščionis labiau vadovaujasi regėjimu nei tikėjimu, ir tampa panašu, kad Dievo meilė nužengė ant jo. Tačiau pasekėjų gyvenime ateina laikas, kai Dievas atima šiuos patogumus, kai džiaugsmas Dieve tampa nuslopęs, kai Jo buvimas nėra toks mielas ir kai keista nuobodi pilkuma (jei taip galima sakyti) atrodo, kad užgrius ant dvasinio gyvenimo.

Kurį laiką siela patenka į gilią tamsą; tuomet jis pradeda suvokti, kad Dievas yra, bet nori parodyti skirtumą tarp vaikščiojimo palaimos šviesoje ir įsitraukimo į dieviškosios sielvartos patirties; arba, paprasčiau tariant, Dievas išleidžia sielą iš religinių jausmų ir emocijų slėnio ir nuveda į tikėjimo karalystę.

Klausimas apmąstymui: Kokiais būdais Dievas mane mokina vaikščioti dangiškoje dieviškųjų atlaidų, o ne apgaulingoje žemiškųjų palaiminimų šviesoje?

Citatos paimtos iš "God’s Workmanship", © Discovery House Leidykla