Psalmynas 51

51
1Choro vadovui. Dovydo psalmė,
2 # 2 Sam 12,1-15 atėjus pas jį pranašui Natanui po jo nusidėjimo su Batšeba.
3Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo;
iš savo begalinio gailestingumo
sunaikink mano maištingus darbus.
4 # Rom 3,4 Kaskart nuplauk mano kaltę,
apvalyk mane nuo mano nuodėmės!
5Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu,
ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.
6Tau nusidėjau, tiktai tau,
ir padariau, kas pikta tavo akyse.
Tad esi teisus, kai mane kaltini,
ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.
7Aš gimęs su kalte,
ir mano motina mane pradėjo su nuodėme.
8Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo,
todėl mokyk mane išminties ligi širdies gelmių.
9Apvalyk mane yzopu#51,9 Žr. Sk 19,18., ir būsiu švarus,
nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
10Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią,
ir kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.
11Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių
ir panaikink visas mano kaltes.
12Sukurk man tyrą širdį, Dieve,
ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.
13Nevaryk manęs nuo savo Artumo,
nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos.
14Leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu,
tepalaiko mane nori dvasia.
15Mokysiu nedorėlius tavo kelių,
ir nusidėjėliai sugrįš pas tave.
16Išlaisvink mane iš kraujo kaltės, Dieve,
mano išganymo Dieve,
ir mano liežuvis mėgausis tavo teisumu.
17Viešpatie, praverk mano lūpas,
ir mano burna skelbs tavo šlovę.
18Juk aukomis tu nesigėri;
jei atnašaučiau deginamąją auką, tu jos nepriimtum.
19Tikra auka Dievui – susigraudinusi dvasia;
tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,
susigraudinusios ir atgailaujančios.
20Būk dosnus Sionui iš savo gerumo,
ir tebūna atstatytos Jeruzalės sienos.
21Tada tau patiks teisios aukos,
deginamosios atnašos ir deginamosios aukos,
tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.

Šiuo metu pasirinkta:

Psalmynas 51: LBD-EKU

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės