Morkaus 11
11
Įžengimas į Jeruzalę
(Mt 21,1-11; Lk 19,28-38; Jn 12,12-16)
1Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius 2tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir vos įžengę į jį rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. 3Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’ – atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins’“. 4Nuėję juodu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. 5Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“ 6O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. 7Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo. 8Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. 9Priekyje ir iš paskos einantys šaukė:
#
Ps 118,25
„Osana!
10 #
Ps 118,26
Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei!
Osana aukštybėse!“
11Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda, jis su Dvylika išėjo į Betaniją.
Pasmerktas figmedis
(Mt 21,18-19)
12Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas. 13Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau atėjęs prie medžio jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas. 14Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo.
Prekiautojų išvaikymas
(Mt 21,12-17; Lk 19,45-48; Jn 2,14-16)
15Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus 16ir neleido nešti rakandų per šventyklą. 17Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: #Iz 56,7Mano Namai vadinsis maldos namai visoms tautoms! O jūs pavertėte juos #Jer 7,11plėšikų lindyne“. 18Tai išgirdę aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai tarėsi, kaip jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo pagauti jo mokslo. 19Atėjus vakarui Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.
Tikėjimas ir malda
(Mt 21,20-22; 5,23-24; 6,14-15)
20Rytą eidami pro šalį jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų. 21Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiūvo“. 22Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimą Dievu! 23#Mt 17,20; 1 Kor 13,2Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų. 24Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią#11,24 Kai kuriuose rankr.: „gavę“., ir tikrai taip bus. 25#Mt 6,14-15Eidami melstis atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus“.#11,25 Kai kuriuose rankr. įterpiama eil. 26: „O jei jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas danguje neatleis jūsų nusižengimų“.
Jėzaus įgaliojimai
(Mt 21,23-27; Lk 20,1-8)
27Jie vėl sugrįžta į Jeruzalę. Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia: 28„Kokia galia tai darai? Kas tau davė galią tai daryti?“ 29Jėzus jiems atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums pasakysiu, kokia galia tai darau. 30Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“ 31Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime – iš dangaus, tai jis mus klaus: ‘Kodėl tada juo netikėjote?’ 32Pasakytume – iš žmonių...“ Bet jie bijojo liaudies, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. 33Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau“.
Šiuo metu pasirinkta:
Morkaus 11: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.