Michėjo 7
7
Pasmerkimas ir viltis
1Vargas man! Aš kaip žmogus po to,
kai vasaros derlius nuimtas,
kai vynuogės nurinktos,
neberandantis suvalgyti jokios vynuogių kekės
nė mano mėgstamų ankstyvųjų figų.
2Pradingo krašto ištikimieji,
nebeliko nė vieno doro žmogaus.
Visi tyko kraujo,
gaudo vienas kitą tinklu.
3Jų rankos įgudusios daryti pikta:
didžiūnas kelia reikalavimus,
teisėjas prašo kyšio,
o turtuolis įsako pagal savo norą.
Taip jie iškraipo teisingumą!
4Geriausias tarp jų – kaip erškėtis,
teisingiausias tarp jų – kaip erškėčių tvora.
Tavo sargybinių skelbtoji diena,
tavo bausmė atėjo,
ir jau čia pat jų sumišimo metas.
5Netikėkite draugu,
nepasitikėkite bičiuliu!
Nuo miegančios tavo glėbyje
saugok savo lūpų duris!
6 #
Mt 10,35-36; Lk 12,53 Juk sūnus niekina tėvą,
duktė šiaušiasi prieš motiną,
marti prieš anytą.
Žmogaus priešai – jo namiškiai!
7O aš žvelgsiu į VIEŠPATĮ,
dėsiu viltis į savo išganymo Dievą,
ir išklausys mane mano Dievas!
8Nedžiūgauk dėl mano nelaimės, mano prieše!
Nors ir parpuoliau,
vėl atsikelsiu,
nors sėdžiu tamsybėje,
VIEŠPATS – mano šviesa.
9Kadangi jam nusidėjau,
turiu pakelti VIEŠPATIES įniršį,
kol jis apgins mano bylą
ir grąžins man teisingumą.
Jis išves mane į šviesą,
ir aš regėsiu jo teisumą.
10Tai regėdamas, mano priešas
paraus iš gėdos,
nes jis sakė man:
„Kur jis,
VIEŠPATS, tavo Dievas?“
Mano akys regės jo žlugimą;
jis bus sutryptas
kaip purvas gatvėse.
11Tavo sienų atstatymo dieną,
būtent tą dieną
tavo ribos bus platesnės;
12tą dieną kiti eis pas tave
net iš Asirijos ir Egipto miestų,
iš Egipto ir nuo Upės,
net nuo jūros iki jūros,
nuo kalno iki kalno.
13Bet kraštas bus tapęs tyrlaukiais
jo gyventojams
dėl jų nedorų darbų.
Malda
14Savo lazda ganyk savo tautą,
tavo paveldo kaimenę,
gyvenančią atskirai miške,
sodų krašto viduje.
Tesigano ji Bašane ir Gileade
kaip senovės dienomis.
15Kaip išėjimo iš Egipto žemės dienomis,
dabar parodyk jai nuostabius darbus.
16Tautos regės ir gėdysis,
nepaisydamos visos savo galybės;
jos ranka užsidengs sau burnas,
ir apkurs jų ausys.
17Jos laižys dulkes kaip žalčiai,
kaip žemės ropliai;
jos išeis baimingai iš savo tvirtovių,
siaube gręšis į VIEŠPATĮ, mūsų Dievą,
ir patirs tavo baimę.
18Kur yra toks Dievas, kaip tu,
kuris atleidžia kaltę
ir dovanoja nusižengimą
savo paveldo likučiui?
Jo pyktis netveria amžinai,
nes jam malonu būti gailestingam.
19Jis vėl mūsų pasigailės,
kojomis sutryps mūsų kaltes.
Tu įmesi į gelmes
visas mūsų nuodėmes.
20Tu parodysi ištikimybę Jokūbui,
ištikimą meilę Abraomui,
kaip esi prisiekęs
mūsų protėviams senovės dienomis.
Šiuo metu pasirinkta:
Michėjo 7: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.