Izaijo 29

29
Jeruzalės likimas
1Ak, Arieli, Arieli#29,1 Poetinis Jeruzalės vardas.,
mieste, kurį buvo apsupęs Dovydas!
Metus leiskite po metų,
vieną po kitos švęskite šventes.
2Aš suvarginsiu Arielį;
bus jame dejonių ir raudų,
ir Jeruzalė man bus lyg Arielis.
3Apsupsiu ją kaip Dovydas,
apstatysiu ją saugų bokštais,
apjuosiu apgulos pylimu.
4Parblokšta ant žemės kalbėsi,
iš dulkių aidės tavo žodžiai.
Tarytum iš po žemės bylotų vėlė,
toks bus tavo balsas,
o tavo žodžiai bus tarsi šnabždesys iš dulkių.
5Tavo priešų pulkai
bus it smulkios dulkės,
o gausieji engėjai – it vėjo blaškomi pelai.
Kai netikėtai vienu akimoju
6Galybių VIEŠPATS aplankys tave
perkūnija, žemės drebėjimu, galingu ūžesiu,
viesulu, audra ir rajos ugnies liepsna,
7kaip sapnas, kaip nakties regėjimas
atrodys minia visų tautų,
kovojančių su Arieliu
visais apgulos įtaisais.
8Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,
tačiau nubunda toks pat alkanas,
arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,
tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas,
taip nutiks ir tautų miniai,
kovojančiai su Siono kalnu.
Aklumas ir užsispyrimas
9Būkite neryžtingi, gūžčiokite pečiais,
apakinkite save ir būkite akli!
Būkite girti, bet ne nuo vyno,
svyruokite, bet ne nuo svaigiojo gėrimo!
10Gilaus #Rom 11,8snaudulio dvasią VIEŠPATS išliejo ant jūsų.
Jis aptemdė jūsų akis – pranašus
ir jūsų galvas – regėtojus.
11Viso to regėjimas jums yra tarsi užantspauduotos knygos žodžiai. Kai ji duodama mokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ – šis atsako: „Negaliu, nes ji užantspauduota!“ 12O kai ji duodama nemokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ – tas atsako: „Nemoku skaityti!“
13Viešpats ištarė: „Kadangi #Mt 15,8-9; Mk 7,6-7ši tauta tik liežuviu
tesiartina prie manęs, tik lūpomis tegarbina mane,
jos širdis nutolusi nuo manęs,
tik žmonių išmoktu įstatymu tesiremia mano garbinimas,
14aš vėl nustebinsiu šią tautą taip nepaprastai,
kad jos #1 Kor 1,19išminčių išmintis nueis niekais,
ir protingųjų įžvalgumas pradings“.
15Vargas tiems, kurie nuo VIEŠPATIES
giliai nuslepia savo planus!
Jie patamsyje daro savo darbus, sakydami:
„Kas mus mato? Kas mus pažįsta?“
16 # Iz 45,9 Jūs verčiate dalykus aukštyn kojomis!
Argi puodžius lygus moliui?
Tarsi dirbinys sakytų apie savo dirbėją:
„Jis manęs nepadarė!“
Arba kūrinys tartų apie savo kūrėją:
„Nieko jis neišmano!“
Išpirkimas
17Argi ne tiesa, kad netrukus
Libanas pavirs vešliais laukais,
o vešlieji laukai bus laikomi sodu?
18Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius,
aklieji praregės iš savo niūrios tamsybės.
19Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU,
vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo.
20Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls,
ir sunaikinti bus piktanoriai,
21kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu,
spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui
ir palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.
22Tikrai šitaip kalba VIEŠPATS, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą:
„Dabar Jokūbui nebereikės gėdytis,
jo veidas nebeblykš iš baimės.
23Matydamas savo vaikus,
kuriuos padarė mano rankos,
jis šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį,
pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę.
24Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas,
murmantieji leisis pamokomi.

Šiuo metu pasirinkta:

Izaijo 29: LBD-EKU

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės