Hebrajams 11

11
Protėvių tikėjimo pavyzdžiai
1Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. 2Per jį protėviai gavo gerą liudijimą. 3Tikėjimu suvokiame, kad #Pr 1,1; Ps 33,6.9; Jn 1,3pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.
4 # Pr 4,3-10 Tikėdamas Abelis atnašavo vertesnę auką negu Kainas, ir tikėjimas jį paliudijo esant teisų, nes pats Dievas patvirtino jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.
5 # Pr 5,21-24 Tikėdamas Henochas buvo perkeltas, kad neregėtų mirties, ir žmonės jo neberado, nes Dievas jį perkėlė. Mat prieš perkeliamas gavo liudijimą, jog patikęs Dievui. 6Juk be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina. 7Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, #Pr 6,13-22Nojus su baime pasistatė laivą savo šeimynai išgelbėti; tikėdamas jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą.
8 # Pr 12,1-5 Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko nežinodamas kur einąs. 9#Pr 35,27Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje tartum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. 10Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas. 11#Pr 18,11-14; 21,2Tikėdama ir pati Sara, nevaisinga ir nebe to amžiaus, gavo galią susilaukti palikuonies, nes pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. 12Todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs #Pr 15,5; 22,17; 32,12tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.
13Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir #Pr 23,4; 1 Met 29,15; Ps 39,12išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai. 14Taip kalbėdami jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. 15Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. 16Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievui negėda vadintis jų Dievu: jis parengė jiems Miestą!
17 # Pr 22,1-14 Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų – jis, kuris buvo gavęs pažadus, 18kuriam buvo pasakyta: #Pr 21,12Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko. 19Jis suprato, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, todėl atgavo sūnų kaip įvaizdį. 20#Pr 27,27-29.39-40Taip pat Izaokas tikėdamas laimino ateičiai Jokūbą ir Ezavą. 21#Pr 47,31–48,20Tikėdamas Jokūbas mirties valandą palaimino kiekvieną Juozapo sūnų ir parimo ant savo lazdos drūtgalio. 22#Pr 50,24-25; Iš 13,19Tikėdamas merdintis Juozapas paminėjo Izraelio vaikų išėjimą ir davė nurodymų dėl savo palaikų.
23Tikėdami #Iš 2,2tris mėnesius slėpė gimusį Mozę gimdytojai, nes matė, koks kūdikėlis dailus, ir #Iš 1,22nepabūgo valdovo įsakymo. 24#Iš 2,10-12Užaugęs Mozė tikėdamas atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. 25Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą, negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais. 26Jis Mesijo paniekinimą laikė didesniu lobiu negu Egipto turtus, nes žvelgė į atpildą. 27Tikėdamas #Iš 2,15jis paliko Egiptą ir nepabūgo karaliaus rūstybės. Jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį. 28#Iš 12,21-30Tikėdamas jis šventė Velykas#11,28 ST – Pascha. ir šlakstė krauju, kad angelas naikintojas nepaliestų jų pirmagimių. 29#Iš 14,21-31Tikėdama tauta perėjo per Raudonąją jūrą tartum per sausumą, o tai daryti mėginantys egiptiečiai prigėrė.
30 # Joz 6,12-21 Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai po septynių dienų žygiavimo aplinkui. 31Dėl tikėjimo paleistuvė #Joz 6,22-25Rahaba nepražuvo kartu su neklusniaisiais, nes #Joz 2,1-21buvo taikingai priėmusi žvalgus.
32Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie #Ts 6,11–8,32Gedeoną#11,32 ST – Gideonas., #Ts 4,6–5,31Baraką, #Ts 13,2–16,31Samsoną, #Ts 11,1–12,7Jeftę#11,32 ST – Iftachas., #1 Sam 16,1–1 Kar 2,11Dovydą, #1 Sam 1,1–25,1Samuelį ir pranašus, 33kurie tikėdami užkariavo karalystes, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus, #Dan 6,1-27užčiaupė liūtams nasrus, 34#Dan 3,1-30užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. 35#1 Kar 17,17-24; 2 Kar 4,25-37Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. 36Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir #1 Kar 22,26-27; 2 Met 18,25-26; Jer 20,2; 37,15; 38,6kalėjimą. 37#2 Met 24,21Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. 38Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose.
39Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, nesulaukė to, kas buvo pažadėta, 40nes Dievas geresniuosius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą.

Šiuo metu pasirinkta:

Hebrajams 11: LBD-EKU

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės