Mylimieji, mylėkime vieni kitus
nes meilė yra iš Dievo,
ir kiekvienas, kuris myli,
yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.
Kas nemyli, tas nepažino Dievo,
nes Dievas yra meilė.
O Dievo meilė pasireiškė mums tuo,
jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų,
kad mes gyventume per jį.
Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą,
bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų
kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo,
tai ir mes turime mylėti vieni kitus.
Dievo niekas niekuomet nėra matęs.
Jei mylime vieni kitus,
Dievas mumyse pasilieka,
ir jo meilė mumyse tampa tobula.
Iš to pažįstame, kad pasiliekame jame ir jis mumyse:
jis yra davęs mums savo Dvasios.
Taigi mes matėme ir liudijame,
kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją.
Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus,
Dievas tame ir tas Dieve pasilieka.
Mes esame pažinę ir įtikėję meilę,
kuria Dievas mus myli.
Dievas yra meilė,
ir kas pasilieka meilėje,
tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.
Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą,
kad mes turime tvirtą pasitikėjimą teismo dieną,
nes koks jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje.
Nebėra meilėje baimės,
bet tobula meilė išveja baimę.
Baimė numato bausmę,
taigi kas bijo, tas dar netobulai myli.
Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo.
Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“,
o savo brolio nekęstų,
tasai melagis.
Kas nemyli savo brolio, kurį mato,
negali mylėti Dievo, kurio nemato.
Mes turime tokį jo įsakymą,
kad kas myli Dievą, mylėtų ir savo brolį.
Biblijos programėlė
Biblijos programėlė vaikams
