Jobo 17
17
1Mano jėgos palaužtos,
mano dienos baigiasi,
manęs laukia kapas!
2Iš tikrųjų tik pajuoka lydi mane,
mano akys naktį praleidžia kartėlyje.
3Laiduok sau pats už mane,
nes kas kitas paduos man ranką?
4Tu taip užsklendei jų širdis,
kad jie nebegali galvoti,
todėl neleisk jiems manęs nugalėti.
5Žmogus kviečiasi bičiulius į vaišes,
tuo tarpu jo vaikų akys aptemusios nuo bado!
6Jis padarė mane priežodžiu žmonėms,
esu tarsi žmogus, kuriam spjaudoma į veidą.
7Man akys aptemo nuo širdgėlos,
visi mano sąnariai – tarsi šešėliai.
8Dorus žmones tai stebina.
Nekaltasis piktinasi nedorėliu,
9tačiau teisusis laikosi savo kelio;
žmogus švariomis rankomis vis stiprėja.
10Tad eikite šen, jūs visi, vėl pulkite mane.
Išmintingo žmogaus tarp jūsų nerasiu nė vieno!
11Baigėsi mano dienos,
subiro mano svajonės,
nutrauktos mano širdies stygos.
12Tokie žmonės sako, kad naktis – tai diena.
‘Šviesa, – sako jie, – netoli tamsos!’
13Jei turiu laikyti Šeolą savo buveine,
jei klojuosi guolį tamsybėje,
14jei sakau kapui: ‘Tu mano tėvas!’
ir kirmėlėms: ‘Jūs mano motina! Mano sesuo!’ –
15tai kur mano viltis?
Ar mato kas mano viltį?
16Ar nužengs ji į Šeolą?
Ar nužengsime drauge į dulkes?“
Šiuo metu pasirinkta:
Jobo 17: LBD-KAN
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.