Siracido 48

48
Elijas ir Eliziejus
1 # 1 Kar 17,1-24; 18,38; 19,15-16; 2 Kar 1,10-16; 2,11; Mal 3,23 Tada pakilo Elijas, pranašas lyg ugnis,
o jo žodis buvo lyg liepsnojantis deglas.
2Jis sukėlė jiems badą
ir savo uolumu privertė juos skursti.
3Viešpaties žodžiu jis aklinai uždarė dangų
ir tris kartus pašaukė žemyn ugnį.
4Koks garbingas tu, Elijau,
savo nuostabiais darbais!
Kieno garbė tau gali prilygti?
5Tu prikėlei mirusį vaiką iš mirties ir iš mirusiųjų pasaulio
Aukščiausiojo žodžiu.
6Tu siuntei karalius į žūtį
ir kėlei kilminguosius iš ligos patalų.
7Tu girdėjai grasinimus prie Sinajaus
ir bausmės nuosprendžius prie Horebo.
8Tu patepei karalius bausmėms įvykdyti
ir pranašą būti tavo įpėdiniu.
9Tu buvai paimtas aukštyn ugnies viesulu,
vežimu su ugningais žirgais.
10Ateityje tau ski̇̀rta, kaip parašyta,
sušvelninti Dievo pyktį dar jam neįniršus,
atgręžti tėvų širdį į jų vaikus
ir atkurti Jokūbo gimines.
11Laimingi, kurie tave matys
ir kurie yra užmigę meilėje!
Juk ir mes tikrai gyvensime.
12 # 2 Kar 2,9.13 Kai Elijas buvo viesulu paimtas,
jo dvasios buvo pripildytas Eliziejus.
Dusyk tiek ženklų jis padarė
ir daug nuostabių darbų visais savo žodžiais.
Gyvenime jis niekada nedrebėjo prieš jokį valdovą,
joks žmogus nepajėgė jo įbauginti.
13 # 2 Kar 13,20-21 Nebuvo nieko, kas jam būtų buvę per sunku;
jo kūnas pranašavo iš ten, kur gulėjo palaidotas.
14Gyvenime jis darė stebuklų,
ir po mirties jo darbai buvo nuostabūs.
15 # 2 Kar 18,11-12 Nepaisant viso to, žmonės neatsivertė
ir nuo savo nuodėmių neatsitraukė,
kol nebuvo išvaryti iš savo krašto
ir išblaškyti po visą žemę.
Bet paliko Judas, mažutė tauta
su savo valdovu iš Dovydo namų.
16Kai kurie jų darė, kas teisinga,
o kiti buvo be galo nedori.
Ezekijas
17 # 2 Kar 20,20 Ezekijas įtvirtino savo miestą
ir atvedė į jo vidų vandenį;
jis geležies įrankiais prakirto uolas
ir padarė vandens talpyklas.
18 # 2 Kar 18,13-17 Jam valdant, Sanheribas įsiveržė į kraštą
ir atsiuntė rab šakę iš Lachišo;
jis grūmojo kumščiu Sionui ir įžūliai didžiavosi.
19Tuomet žmonių širdys apmirė ir rankos drebėjo;
jie buvo skausmo apimti lyg gimdančios moterys.
20 # 2 Kar 18,13–19,35 Bet jie šaukėsi Viešpaties, kuris yra gailestingas,
tiesdami į jį rankas.
Greitai Šventasis iš dangaus juos išgirdo
ir išgelbėjo juos per Izaiją.
21Viešpats parbloškė asirų stovyklą,
ir jo angelas juos sunaikino.
Izaijas
22Mat Ezekijas darė, kas patiko VIEŠPAČIUI,
ir tvirtai laikėsi savo protėvio Dovydo kelio,
kaip jam buvo įsakyta didžiojo pranašo Izaijo,
mačiusio tą tiesą savo regėjimuose.
23 # 2 Kar 20,10-11 Izaijo dienomis saulė atgal paėjėjo,
ir pailgino karaliaus gyvenimą.
24Savo bebaime dvasia jis žvelgė į ateitį
ir guodė liūdinčius Sione.
25Jis pranašavo apie tai,
kas bus iki laikų pabaigos,
apie paslėptus dalykus, kurie dar turės įvykti.

Šiuo metu pasirinkta:

Siracido 48: LBD-DC

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės