Siracido 22

22
Tingumas ir kvailumas
1Tinginys panašus į purviną akmenį;
pasityčiodami iš jo gėdos, visi švilpteli.
2Tinginys – kaip mėšlo luitas;
kas jį pakelia, tas nusiplauna rankas.
3Nevykėlis sūnus – tėvo gėda,
o duktė užtraukia nešlovę.
4Protinga duktė praturtins savo vyrą,
o begėdė – tėvo širdgėla.
5Įžūli – gėda savo tėvui ir vyrui;
abudu jos išsižada.
6Dainuoti gedulo metu – netinkamas poelgis,
bet išplakti ir sudrausminti visada išmintinga.
7Vaikai, kurių auklėjimas veda į sveiką gyvenimą,
paslepia kuklią savo tėvų kilmę.
8Pasipūtę ir šiurkščiai išdidūs vaikai
suteršia savo šeimos kilmingumą#22,8 Kai kuriuose rankr. eil. 7-8 praleistos..
9Mokyti kvailį tolygu klijuoti sudužusį puodą
ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę.
10Su kvailiu kalbiesi lyg su snaudaliumi,
nes pokalbio gale jis paklaus: „Kaip ten buvo?“
11Verk mirusiojo, nes užgeso jo šviesa;
verk kvailio, nes jį paliko protas.
Mažiau verk mirusiojo, nes jis yra ramybėje;
blogesnis už mirtį yra kvailio gyvenimas.
12Gedulas dėl mirusio tęsiasi septynias dienas,
o dėl kvailių ar nedorėlių – visą jų gyvenimą.
13Su kvailu žmogumi daug nekalbėk,
su šiurkščiu žmogumi nesibičiuliauk;
saugokis jo, kad nepatektum į bėdą
ir nebūtum apdrėbtas, kai jis ims purtytis.
Šalinkis jo ir turėsi ramybę,
niekada nereikės kęsti apmaudo per jo beprotystę.
14Kas sunkesnis už šviną?
Kaip kitaip jis galėtų vadintis, jei ne kvailiu?
15Smėlio, druskos ir geležies luitas –
mažesnė našta negu kvailas žmogus.
16Kaip medžio sijos, tvirtai įręstõs į pastatą,
neišjudina žemės drebėjimas,
taip ir širdis, apsisprendusi po rimtų svarstymų,
pervartos metu nebus palaužta baimės.
17Širdis, kuri remiasi protingu samprotavimu,
yra tarsi sieną išlyginantis tinkas.
18Tvõros atviroje aukštumoje
nebus atsparios vėjui;
baili širdis su kvailio ryžtu
nebus atspari baimei.
Draugystė
19Užgauk akį ir išspausi ašaras,
užgauk širdį ir apreikši jos jausmus.
20Kas meta akmenį į paukščius, tas juos nuveja,
kas įžeidžia draugą, tas sunaikina draugystę.
21Net jeigu pakeltum kalaviją prieš draugą,
nenustok vilties, nes yra kelias atgal.
22Jeigu atvertum burną prieš savo draugą,
nesirūpink, nes gali susitaikyti.
Bet įžeidimas, įžūlumas
ir paslapties išdavimas ar pasalùs smūgis
privers pabėgti kiekvieną draugą.
23Laimėk kaimyno pasitikėjimą, kai jis skursta,
kad galėtumei drauge su juo džiaugtis jo gerove.
Būk jam ištikimas nelaimės metu,
kad galėtumei su juo dalytis jo paveldu.
24Kaip garai ir dūmai kyla iš krosnies pirma liepsnų,
taip įžeidimas – pirma kraujo praliejimo.
25Nesigėdysiu priglausti bičiulį bėdoje
ir nuo jo nesislėpsiu,
26bet jeigu per jį man kas pikta įvyktų,
tai išgirdusieji jo saugosis.
Malda
27Kas apsaugos mano burną
ir tvirtai užantspauduos mano lūpas,
kad per jas nenupulčiau
ir mano liežuvis nepražudytų manęs?

Šiuo metu pasirinkta:

Siracido 22: LBD-DC

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės