Psalmynas 137
137
1Prie Babilono upių mes sėdėjome verkdami,
Siono kalną atsiminę.
2Ant to krašto tuopų
pakabinome savo arfas,
3nes mus į nelaisvę išvariusieji
ten liepė mums giedoti,
mūsų engėjai vertė mus džiūgauti,
sakydami: „Pagiedokite mums Siono giesmių!“
4Kaipgi galime mes giedoti VIEŠPATIES giesmę
svetimoje žemėje?
5Jeruzale, jeigu tave užmirščiau,
tenuvysta mano dešinė!
6Teprilimpa man liežuvis prie gomurio,
jei apie tave negalvočiau,
jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau!
7Atmink, VIEŠPATIE, ką darė edomitai tą dieną,
kai Jeruzalė buvo paimta, kai jie šaukė:
„Griaukite! Išgriaukite ją iš pamatų!“
8Dukterie Babilonija, griovike!
#
Apr 18,6
Laimingi bus, kurie atmokės tau
už mums padarytą pikta!
9Laimingi, kurie paims tavo mažylius
ir tėkš juos į uolą!
Šiuo metu pasirinkta:
Psalmynas 137: LBD
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.