Patarlės 5

5
1Mano vaike, klausyk mano išminties,
palenk savo ausį mano supratimui,
2kad brangintumei apdairumą,
ir tavo lūpos saugotų išmanymą.
3Juk palaidūnės lūpos laša medumi,
o jos burna slidesnė už aliejų.
4Bet iš tikrųjų ji karti kaip metėlė,
aštri kaip dviašmenis kalavijas.
5Jos kojos žengia į mirtį,
jos žingsniai veda į Šeolą.
6Į gyvenimo taką ji nekreipia dėmesio,
jos keliai̇̃ kreivi, ir ji to nežino.
7Tad, vaikai, klausykitės manęs
ir nenuklyskite nuo mano žodžių.
8Laikykis kuo toliau nuo jos,
neik arti jos namų durų,
9kad neatiduotumei savo garbės kitiems,
o savo metų – negailestingajam,
10kad svetimieji nesurytų tavo turto,
o tavo triūsas neitų į svetimus namus,
11kad gyvenimo gale neapverktum likimo,
kai būsi sunaikinęs savo jėgas bei kūną,
12ir nesakytum: „O, kaip priešinausi pamokomas,
kaip mano širdis nekentė perspėjimų!
13Nei savo auklėtojų balso klausiau,
nei lenkiau ausį savo mokytojams,
14tad esu arti visiškos žūties
viešame bendrijos sambūryje“.
15Gerk vandenį iš savo talpyklos,
šviežią vandenį iš savo šaltinio.
16Nejau tavo šaltiniai turėtų lietis laukan,
o vandens srovės – į gatves?
17Tebūna jie tau vienam,
o ne dalyboms su svetimaisiais.
18Tebūna palaimintas tavo šaltinis;
džiaukis savo jaunystės žmona,
19žavia gazele, grakščia stirnaite!
Jos krūtys tedžiugina tave visada,
būk nuolat apsvaigęs jos meile.
20Kam gi turėtumei alpti dėl palaidūnės, mano vaike,
ir glamonėti svetimautojos krūtinę?
21Juk kur eina žmonės, VIEŠPATS aiškiai mato;
jis stebi visus jų kelius.
22Nedorą žmogų pasivys jo kaltės,
jis bus pagautas savo nuodėmės pinklėmis.
23Jis turės mirti nesudraustas,
jis pražus per savo didelį kvailumą.

Šiuo metu pasirinkta:

Patarlės 5: LBD

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės