Mato 17

17
Jėzaus atsimainymas
(Mk 9,2-8; Lk 9,28-36; 2 Pt 1,16-18)
1 # 2 Pt 1,17-18 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. 2Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. 3Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. 4Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. 5Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: #Pr 22,2; Ps 2,7; Iz 42,1; Mt 3,17; 12,18; Mk 1,11; Lk 3,22„Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. #Įst 18,15Klausykite jo!“ 6Tai išgirdę mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. 7Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ 8Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.
Antrasis Elijas
(Mk 9,9-13)
9Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“. 10Tada jo mokiniai paklausė: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau #Mal 3,23turįs ateiti Elijas?“ 11Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atitaisyti. 12Bet aš jums sakau, kad #Mt 11,14Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“. 13Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją.
Berniuko išgydymas
(Mk 9,14-29; 11,22-23; Lk 9,37-43; 17,6)
14Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių 15ir maldavo: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį arba į vandenį. 16Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti“. 17Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti! Kiek ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia, pas mane“. 18Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko.
19Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“ Jis atsakė: 20„Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: #Mt 21,21; Mk 11,23; 1 Kor 13,2jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’ – ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo#17,20 Kai kuriuose rankr. įterpiama eil. 21: „O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku“.“.
Jėzus vėl apie savo mirtį
(Mk 9,30-32; Lk 9,44-45)
22Tebebūdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems pasakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, 23ir jie nužudys jį, o trečią dieną jis prisikels“. Tada jie labai nuliūdo.
Šventyklos mokestis
24Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas nemoka #Iš 30,13; 38,26didrachmos?“ 25Jis atsakė: „Taip!“ Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?“ 26Jis atsakė: „Iš svetimųjų“. Jėzus jam tarė: „Taigi vaikai laisvi. 27Tačiau, kad jų nepiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk jį ir atiduok jiems už mane ir už save“.

Šiuo metu pasirinkta:

Mato 17: LBD

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės