Rūtos knyga 2
2
1Noomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boazas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės.
2Moabitė Rūta tarė Noomei: „Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis.“ Noomė sakė: „Eik, mano dukra.“
3Nuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boazui iš Elimelecho giminės.
4Kaip tik tuo metu Boazas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: „Viešpats su jumis.“ Tie jam atsakė: „Telaimina tave Viešpats.“
5Tada Boazas paklausė pjovėjų prižiūrėtojo: „Kas šita moteris?“
6Prižiūrėtojas atsakė: „Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto.
7Ji prašė: „Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas.“ Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus.“
8Boazas tarė Rūtai: „Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų.
9Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria.“
10Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: „Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?“
11Boazas atsakė jai: „Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai.
12Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau visą užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti.“
13Ji atsakė: „Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms.“
14Valgant Boazas jai tarė: „Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne.“ Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė.
15Kai ji kėlėsi rinkti, Boazas įsakė savo tarnams: „Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite.
16Iš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai.“
17Ji rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė – buvo arti efos miežių.
18Parėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi.
19Anyta jos paklausė: „Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė į tave dėmesį!“ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boazas.
20Noomė tarė savo marčiai: „Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių.“
21Rūta sakė: „Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo.“
22Ir Noomė tarė savo marčiai Rūtai: „Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti.“
23Ji laikėsi prie Boazo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta.
Šiuo metu pasirinkta:
Rūtos knyga 2: KBV
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Sužinoti daugiau apie Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas