Laiškas Romiečiams 3

3
1Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?
2Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems patikėti Dievo žodžiai.
3Jei kai kurie nepatikėjo, – negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?
4Jokiu būdu! Te Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis, kaip parašyta: „Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiais ir laimėtum, kai esi teisiamas.“
5Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, – ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, išliedamas rūstybę? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.
6Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?
7Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?
8Tai gal „darykime bloga, kad išeitų gera“, – kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.
9Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys – visi yra pavaldūs nuodėmei,
10kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno.
11Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.
12Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!
13Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.
14Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,
15jų kojos eiklios kraują pralieti,
16jų keliuose griovimas ir vargas.
17Jie nepažino taikos kelio,
18ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė.“
19Mes gi žinome, kad tai, ką sako įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra pavaldūs įstatymui, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,
20nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
21Bet dabar be įstatymo yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –
22Dievo teisumas tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,
23nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,
24o išteisinami dovanai Jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo.
25Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo krauju. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,
26ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.
27Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.
28Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.
29Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,
30nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.
31O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.

Šiuo metu pasirinkta:

Laiškas Romiečiams 3: KBV

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės