Raudų knyga 2
2
1Viešpats savo rūstybės debesimi apgaubė Siono dukterį. Jis nusviedė Izraelio didybę iš dangaus į dulkes. Rūstybės dieną Jis užmiršo savo pakojį.
2Viešpats negailestingai sunaikino visas Jokūbo gyvenvietes, nugriovė Judo dukters tvirtoves, nusviedė į dulkes; karalystė ir kunigaikščiai neteko savo garbės.
3Jis savo rūstybėje nulaužė Izraelio ragą, atitraukė nuo jo savo dešinę priešų akivaizdoje ir užsidegė prieš Jokūbą kaip viską ryjanti ugnis.
4Jis savo dešine įtempė lanką kaip priešas, pakėlė dešinę lyg skriaudėjas ir sunaikino viską, kas buvo gražu Siono dukters šventykloje. Jo įtūžis išsiliejo kaip ugnis.
5Viešpats tapo priešu: prarijo Izraelį, prarijo jo rūmus, pavertė griuvėsiais tvirtoves ir padaugino Judo dukrai vargų ir kančių.
6Savo palapinę Jis sugriovė kaip sodo pastogę, susirinkimų vietą sunaikino. Viešpats pašalino Sione švenčių ir šabo iškilmes, įtūžęs paniekino karalius bei kunigus.
7Viešpats atmetė savo aukurą, atsisakė šventyklos, o rūmus atidavė į priešų rankas. Jie šūkavo Viešpaties namuose kaip anksčiau iškilmių metu.
8Viešpats nusprendė Siono dukters sienas sunaikinti. Jis, ištempęs matavimo virvę, ištiesė ranką galutiniam sunaikinimui. Įtvirtinimai ir sienos sunaikinti.
9Vartai sulindo į žemę, užkaiščiai sulinko ir sulūžo, karaliai ir kunigaikščiai išsklaidyti pagonių tautose; įstatymo nebeliko, pranašai nebegauna regėjimų iš Viešpaties.
10Siono dukters vyresnieji sėdi tylėdami ant žemės, galvas apsibarstę pelenais ir apsisiautę ašutinėmis. Jeruzalės mergaitės stovi, nuleidusios galvas.
11Mano akys paraudo nuo ašarų, siela nerimsta, širdis plyšta iš skausmo dėl tautos sunaikinimo; kūdikiai ir vaikai alpsta miesto gatvėse.
12Jie sako motinoms: „Kur grūdai ir vynas?“, jie alpsta kaip sužeistieji miesto gatvėse ir miršta ant motinų rankų.
13Kaip man paguosti tave? Ir su kuo tave palyginti, Jeruzalės dukterie? Su kuo sugretinti, kad būtum paguosta, Siono dukterie? Tavo žaizda yra didelė kaip jūra. Kas gali pagydyti tave?
14Tavo pranašai pranašavo tuštybes ir kvailystes. Jie neatidengė tavo kalčių, kad apsaugotų nuo tremties. Jų regėjimai apie tave buvo melagingi ir tave suklaidino.
15Dabar praeiviai ploja rankomis, švilpia ir kraipo galvas, žiūrėdami į Jeruzalės dukrą: „Ar taip atrodo miestas, kurį vadino grožio tobulybe ir visos žemės džiaugsmu?“
16Tavo priešai atvėrė burnas prieš tave, švilpia, griežia dantimis. Jie sako: „Mes prarijome ją! Tai diena, kurios laukėme. Mes sulaukėme ir matome tai!“
17Ką Viešpats nusprendė, tą įvykdė. Jo seniai paskelbti žodžiai išsipildė. Jis griovė ir nesigailėjo, o tavo priešams leido džiaugtis ir išaukštino jų ragus.
18Jų širdys šaukėsi Viešpaties: „Siono dukters siena!“ Tavo ašaros tegul teka srovėmis dieną ir naktį! Nesudėk akių ir nesiilsėk!
19Pakilk, maldauk vakare ir nakčia! Išliek savo širdį kaip vandenį Viešpaties akivaizdoje. Pakelk rankas į Jį dėl savo vaikų gyvybės, kurie alpsta iš bado gatvėse.
20Viešpatie, pažvelk! Su kuo Tu taip pasielgei? Nejaugi motinos turi valgyti savo vaisių, kūdikius, kuriuos glamonėjo? Argi kunigai ir pranašai turi būti žudomi Viešpaties šventykloje?
21Gatvių dulkėse guli jauni ir seni. Jaunuoliai ir mergaitės krito nuo kardo. Savo pykčio dieną juos nužudei, išžudei nesigailėdamas.
22Tu pašaukei iš visų kampų lyg į šventas iškilmes mano priešus taip, kad Viešpaties įtūžio dieną nė vienas neištrūko ir nepabėgo. Kuriuos auginau ir auklėjau, sunaikino priešas.
Šiuo metu pasirinkta:
Raudų knyga 2: KBV
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Sužinoti daugiau apie Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas