Jeremijo pranašystė 32
32
1Dešimtaisiais Judo karaliaus Zedekijo metais Viešpats kalbėjo Jeremijui. Tai buvo aštuonioliktieji Nebukadnecaro metai.
2Tuomet Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas buvo uždarytas sargybos kieme prie Judo karaliaus namų.
3Judo karalius Zedekijas jį uždarė, sakydamas: „Kodėl tu pranašauji ir sakai: „Taip sako Viešpats: „Aš atiduosiu šitą miestą į Babilono karaliaus rankas, ir šis jį paims.
4Ir Judo karalius Zedekijas neištrūks iš chaldėjų rankų, bet tikrai pateks į Babilono karaliaus rankas ir kalbės su juo veidas į veidą, o jo akys matys ano akis.
5Nebukadnecaras nuves Zedekiją į Babiloną, ir ten šis pasiliks, kol jį aplankysiu, – sako Viešpats. – Nors kovosite prieš chaldėjus, neturėsite pasisekimo“?“
6Ir Jeremijas tarė: „Toks buvo man Viešpaties žodis:
7„Hanamelis, tavo dėdės Šalumo sūnus, ateis pas tave ir sakys: „Pirk mano žemę Anatote, nes tu turi teisę pirmas ją įsigyti.“
8Hanamelis, mano dėdės sūnus, atėjo pas mane, kaip Viešpats buvo sakęs, į sargybos kiemą ir man tarė: „Pirk mano žemę Anatote, Benjamino krašte, nes tu turi teisę ją paveldėti ir pirkti. Nusipirk ją.“ Tuomet aš supratau, kad tai buvo Viešpaties žodis.
9Taip aš nupirkau iš savo dėdės sūnaus Hanamelio žemę Anatote ir jam atsvėriau septyniolika šekelių sidabro.
10Aš parašiau raštą, jį užantspaudavau, pakviečiau liudytojus ir pasvėriau sidabrą svarstyklėmis.
11Aš paėmiau užantspauduotąjį pirkimo raštą, kaip reikalauja įstatymas ir papročiai, ir atvirąjį pirkimo raštą
12ir padaviau Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui Baruchui, matant mano pusbroliui Hanameliui ir liudytojams, pasirašiusiems pirkimo raštą, ir matant visiems žmonėms, buvusiems sargybos kieme.
13Jų akivaizdoje pasakiau Baruchui:
14„Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Imk šituos pirkimo raštus, užantspauduotąjį ir atvirąjį, ir juos įdėk į molinį indą, kad jie ilgai išliktų.“
15Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Namai, žemė ir vynuogynai vėl bus perkami šiame krašte.“
16Padavęs pirkimo raštą Nerijos sūnui Baruchui, aš meldžiau Viešpatį:
17„Viešpatie Dieve, Tu sukūrei dangų ir žemę savo didele galia ir ištiesta ranka. Nieko Tau nėra negalimo.
18Tu rodai malonę tūkstančiams ir baudi vaikus už jų tėvų nusikaltimus. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas – kareivijų Viešpats.
19Didis patarimu ir galingas darbais. Tavo akys mato visus žmonių vaikų kelius, kad atlygintų kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius.
20Tu darei ženklų ir stebuklų Egipto šalyje ir darai iki šios dienos Izraelyje ir tarp žmonių, ir įgijai vardą, kokį šiandien turi.
21Tu išvedei Izraelio tautą iš Egipto šalies su ženklais ir stebuklais, savo galinga ir ištiesta ranka, ir su dideliu siaubu.
22Jiems davei šią šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią buvai prisiekęs duoti jų tėvams.
23Įėję ir apsigyvenę šalyje, jie neklaũsė Tavęs, nesilaikė įstatymo ir nedarė, ką jiems buvai įsakęs. Todėl baudei juos, užleisdamas šitą nelaimę.
24Štai pylimai jau prie miesto sienų, ir per kardą, badą ir marą miestas yra atiduodamas į jį puolančių chaldėjų rankas. Tavo žodis išsipildė, ir Tu pats tai matai.
25O Tu, Viešpatie Dieve, man liepei pirkti žemę už pinigus ir pasiimti liudytojus, nors miestas atiduotas į chaldėjų rankas.“
26Viešpats tarė Jeremijui:
27„Štai Aš Viešpats, kiekvieno kūno Dievas. Ar yra man kas nors per sunku?
28Todėl taip sako Viešpats: „Aš atiduosiu šitą miestą į chaldėjų ir Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas, ir jis užims jį.
29Chaldėjai, kurie puola šitą miestą, įsiverš į jį, užims, padegs ir sudegins jį su visais namais, ant kurių stogų jie smilkė aukas Baalui ir aukojo geriamąsias aukas svetimiems dievams, mane užrūstindami.
30Izraelitai ir Judo gyventojai nuo pat jaunystės darė pikta mano akivaizdoje ir pykdė mane savo rankų darbais, – sako Viešpats. –
31Šitas miestas pykdė ir rūstino mane nuo pat jo įkūrimo dienos. Aš nusprendžiau jį pašalinti iš savo akivaizdos
32dėl Izraelio ir Judo vaikų piktybių, kurias jie darė, mane supykdydami, kartu su savo karaliais, kunigaikščiais, kunigais, pranašais ir Jeruzalės gyventojais.
33Jie atgręžė man nugarą, ne veidą, nors Aš juos mokiau nuo ankstaus ryto; tačiau jie nesiklausė ir nepriėmė mano pamokymo.
34Jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie vadinami mano vardu, kad juos suteptų.
35Jie įrengė Baalui aukštumą Ben Hinomo slėnyje, kad leistų savo sūnus ir dukteris per ugnį Molechui. To Aš jiems neįsakiau ir tai man net į galvą neatėjo, kad jie darytų tokį nusikaltimą ir įtrauktų Judą į nuodėmę.
36Todėl dabar Viešpats, Izraelio Dievas, taip sako apie šį miestą, apie kurį jūs sakote, kad jis bus atiduotas į Babilono karaliaus rankas kardu, badu ir maru:
37„Aš juos surinksiu iš visų šalių, po kurias užsirūstinęs ir supykęs išsklaidžiau. Juos sugrąžinsiu į šitą vietą ir leisiu jiems saugiai gyventi.
38Jie bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas.
39Aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs savo pačių ir savo vaikų labui.
40Aš sudarysiu su jais amžiną sandorą, nenusigręšiu nuo jų ir nesiliausiu jiems gera daręs. Aš įdėsiu į jų širdis savo baimę, kad jie nepaliktų manęs.
41Aš džiaugsiuosi jais, darydamas jiems gera visa savo širdimi ir siela, ir tikrai juos įtvirtinsiu šitoje žemėje.“
42Juk taip sako Viešpats: „Kaip Aš juos baudžiau, taip Aš duosiu jiems visas gėrybes, kurias esu pažadėjęs.
43Jie vėl pirks žemę šioje šalyje, apie kurią sakoma: „Ji – dykuma, be žmonių ir gyvulių, ji atiduota į chaldėjų rankas.“
44Žmonės pirks žemę už pinigus, rašys pirkimo raštus, juos užantspauduos ir kvies liudytojus Benjamino krašte, Jeruzalės apylinkėse, Judo miestuose, kalnyno, lygumos ir pietų krašto miestuose, nes Aš parvesiu jų belaisvius“, – sako Viešpats.
Šiuo metu pasirinkta:
Jeremijo pranašystė 32: KBV
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Sužinoti daugiau apie Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas