Ezechielio pranašystė 7

7
1Viešpats kalbėjo:
2„Žmogaus sūnau, taip sako Viešpats Dievas Izraelio žemei: „Atėjo galas visiems keturiems žemės pakraščiams.
3Dabar atėjo galas ir tau! Aš siųsiu prieš tave savo rūstybę, teisiu tave pagal tavo kelius, atlyginsiu už bjaurius darbus.
4Aš nepažvelgsiu į tave su gailesčiu ir man nebus gaila tavęs. Aš bausiu tave už tavo kelius ir užleisiu ant tavęs tavo bjaurystes. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.“
5Viešpats Dievas sako: „Nelaimė ir tik nelaimė ateina!
6Atėjo galas! Galas atėjo – jis ieško tavęs! Štai jis atėjo!
7Atėjo tavo eilė būti sunaikintam, krašto gyventojau! Atėjo sunaikinimo diena, o ne džiaugsmingų šūksnių kalnuose.
8Tuojau išliesiu savo rūstybę ant tavęs, įgyvendinsiu savo pyktį. Aš teisiu tave pagal tavo kelius ir atmokėsiu tau už visas tavo bjaurystes.
9Aš nepažvelgsiu į tave su gailesčiu ir man nebus gaila tavęs. Aš atmokėsiu tau už tavo kelius ir tavo bjaurystes. Tada žinosite, kad Aš – Viešpats, kuris baudžia.
10Štai diena atėjo, pražūtis prisiartino! Neteisybė žydi, išdidumas žaliuoja!
11Smurtas išaugo į nedorybės lazdą, nieko neliks nei iš jų turto, nei iš garbės, nei iš didybės.
12Metas priartėjo, diena atėjo! Tenesidžiaugia pirkėjas ir teneliūdi pardavėjas, nes rūstybė ištiks juos visus.
13Pardavėjas nebeatgaus parduotos nuosavybės, nors ir gyvas tebebūtų, nes sunaikinimas laukia visų, ir jis nebus atšauktas; nė vienas nesustiprės nedorai gyvendamas.
14Pūskite trimitą, pasirenkite kovai! Bet nė vienas neina į kovą, nes mano rūstybė prieš visą jų daugybę.
15Lauke kardas! Viduje maras ir badas! Kas lauke, žus nuo kardo, kas mieste, mirs nuo bado ir maro.
16Jei kas išsigelbės, bus kaip slėnių balandis kalnuose; jie visi dejuos dėl savo nuodėmių.
17Visų rankos nusilps ir keliai links.
18Jie apsisiaus ašutinėmis, ir juos apims baimė. Veidai paraus iš gėdos, o galvos nupliks.
19Jie išmes savo auksą ir sidabrą, nes auksas ir sidabras neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną. Jie nepatenkins savo sielų ir nepasisotins, nes tai tapo jų suklupimo akmeniu.
20Iš savo papuošalų, kuriais didžiavosi, jie pasidarė bjaurių atvaizdų. Todėl jų brangenybes padariau beverčiais daiktais.
21Aš atiduosiu juos svetimšaliams kaip grobį, žemės nedorėliai išplėš juos ir suterš.
22Aš nusigręšiu nuo jų, leisiu išniekinti savo šventyklą. Plėšikai įsilauš, išnaikins ir apiplėš ją.
23Nukalk grandinę, nes kraštas pilnas kruvinų nusikaltimų, o mieste gausu smurto.
24Aš atvesiu nuožmiausias tautas, ir jie paveldės jų namus. Padarysiu galą stipriojo pasipūtimui, ir jų šventos vietos bus išniekintos.
25Ateina sunaikinimas; jie ieškos taikos, bet jos nebus.
26Nelaimė seks nelaimę, gąsdinantys pranešimai sklis vienas po kito. Jie veltui ieškos pranašiškų regėjimų. Kunigas nebepajėgs mokyti ir vyresnieji patarti.
27Karalius gedės, kunigaikščiai bus apimti siaubo, tauta palūš. Aš padarysiu jiems taip, kaip jie darė, teisiu juos taip, kaip jie teisė. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.“

Šiuo metu pasirinkta:

Ezechielio pranašystė 7: KBV

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės