Logo ya YouVersion
Elilingi ya Boluki

MARCOS 14

14
Bapacheroma nikiubuma nauki aiñenomati Jesús
(Mt 26.1-5; Lc 22.1-2; Jn 11.45-53)
1Sɨrotiki tox naneneka ɨmo axɨmanu pukɨnunkux Paxkua, ɨmo basoma pan champɨ levadura eana. Axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe axɨmanuma manunekanama ɨmo bakɨpukux uiti Moisés bapacheroma nikiubuma kausane aiñenomati Jesús isiuki ñatachemakakaxɨma, nauki aityabairomati. 2Aboma axɨbama namatɨ:
–Tapɨ uisamute ɨmo axɨna pukɨnunkux, tapɨ chɨmastakaxtaipɨ ui namanaiña.
Taman paɨx iyarapata axɨna uxiantai norixh kɨtɨpɨti Jesús
(Mt 26.6-13; Jn 12.1-8)
3Axti Jesús yebotitɨ au Betania, au nipoxti Simón, nɨrixhti uimia leproso. Anankatiki tɨmonsoti, iñatai taman paɨx ane uixh axɨmanu koñoxtai norixh nardo champɨ ane eana, chiyaupɨ nikuax. Auki aiyarapa ityati Jesús axɨmanu koñoxtai norixh. 4Aboma axɨpekukimia axɨmanuma amonkoma akamanu ɨnantɨ ɨmoma, namatɨ ɨmomantoe:
–¿Kausane ensoratai axɨna koñoxtai norixh? 5Abo uxiampɨ axtɨ pabenteo ityobo nikuax trecientos naneneka nubachɨkoi auki atoxi ɨmo axɨbama takisɨrɨma.
Sane naukiche chuxiampɨ nuraxɨma ɨmo axɨmanu paɨx.
6Nanti Jesús:
–Amasiosane. ¿Kausane abasikia kuata? Uxia axɨna isamute saɨbuñɨ. 7Axɨbama taruku nityakisɨrɨkɨxɨma sɨsiomantai auna abaxɨpeku, axtɨ auxianka apisamuse axɨna uxia ɨmoma. Tapɨ axɨñɨ chiyasikiapɨ auna abaxɨpeku. 8Axɨna paɨx isamute nanaiña axɨna ane uixh: kusɨnɨtaña aiyarapa sɨtɨpɨñɨ axɨna uxiantai norixh ɨmo ñana niyɨkɨ kɨtu. 9Ñemanaunkuxatoe au nanaiña iku axɨna kɨx kauta urapoimia axɨba omixhia manityakax, urapoimiaintyo axɨna isamute axɨna paɨx, sane ñana akionomakɨ iyo.
Toxioti Jesús uiti Judas
(Mt 26.14-16; Lc 22.3-6)
10Axti Judas Iscariote, tamanti axɨpekukimia axɨmanuma doce nesaxti apóstoles, yebotitɨ anityati aɨbu ɨriatu axɨbama sacerdotes nauki atoxiti Jesús uiti ɨmoma. 11Naukiche onkoimia, pukɨnuñama auki namatɨ ɨmoti ta toxio ñana monixh ɨmoti Judas, auki bapacheroti nikiubuti, nauki atoxiti Jesús uiti.
Tyakɨrux niyakaxti Yɨriabux
(Mt 26.17-29; Lc 22.7-23; Jn 13.21-30; 1 Co 11.23-26)
12Au axɨmanu kusɨrɨbo nanenes ɨmo pukɨnunkux auche basoma pan champɨ levadura eana, naukiche batabaiyoma nobixhax ɨmo Paxkua, axɨmanuma apóstoles ñankitioma pɨnanakiti:
–¿Kauta axianka somenotɨ sopisamune aemo nauki a'a ɨmo axɨna Paxkua?
13Auki bakɨpuruti ɨmo axɨmanuma tox nesaxti apóstoles, nanti ɨmoma:
–Amekosi au axɨmanio poka. Ta'a apikuñukati taman ñoñɨnx ane bausɨx uiti aɨbu tux. Amekosi isiuti, 14axɨna kauta sɨrotitɨpo, amukanaño ɨmoti maniki po'oso: ‘Axti maestro ñankitioti: ¿Ñakusane axɨmanu pox kauta ixha aɨbu axɨbama aboma isiuñɨ ɨmo axɨna Paxkua?’ 15Axti ityusiankatati ausukarɨ taman pox sɨrɨmanax ape, akamanu apikoñoko nanaiña.
16Axɨmanuma nesaxti apóstoles sɨromatɨ au axɨmanio poka. Tabɨko uimia takana nanti Jesús ɨmoma, akamanu isamutema nauki a'ama ɨmo Paxkua.
17Naukiche tɨtobikia, iñataiti Jesús ichepe axɨmanuma doce nesaxti apóstoles. 18Naukiche amonkoma tɨmonsoma basoma, nanti Jesús ɨmoma:
–Ñemanaunkuxatoe tamanti abaxɨpekuki, axti naki basoti ichepeñɨ, uiti aityoximianatiñɨ.
19Oxonx ɨmoma, auki ñankitioma pɨnanakiti taikianati taman:
–¿Ensapɨ axɨñɨ?
20Aiñumuti Jesús:
–Tamanti abaxɨpekuki, axti naki basoti ichepeñɨ. 21Axti Aɨtoxti ñoñɨnx sɨrotitɨ isiuki axɨmanu kutubiux takana monantɨ axɨmanio Nikorox. ¡Takisɨrɨtiatai naki uiche aityoximianati! Uxiampɨ tɨkañe ɨmoti axtɨ chɨkuatatipɨ iku axɨna kɨx.
22Amonkomainki basoma, auki ikiatati Jesús mekuti axɨmanu pan, kurusɨo, chepesɨro uiti aityoximiati ɨmoma, nanti:
–Apasusiu, axɨna tyone nisɨtɨpɨ.
23Aikiantityo mekuti taman taropes, machampienkanati ɨmoti Tupax, aityoximiati ɨmoma, namanaiña chaboma. 24Nanti ɨmoma:
–Axɨna tyone niñoto, uixh atusi ta ñemanauntu axɨmanu tratox, tyone arapara sɨtɨpɨkiñɨ autaku. 25Ñemanauntu sukanañɨ aume chanantopɨ icha tato axɨna vino ikuki axɨna kɨx, chepe axtɨ iñatai axɨmanu nanenes auche ichaka iyebo vino au napes esati Tupax.
Urapoiti Jesús axti Peru nanti ñana chisuputaratipɨ
(Mt 26.30-35; Lc 22.31-34; Jn 13.36-38)
26Naukiche tɨchauki ñasonikixhimia axɨmanio salmos, sɨromatɨ itya axɨmanu yirityux Olivos. 27Nanti Jesús ɨmoma:
–Namanaiña axaño ñana chamonkapɨtɨki iñemo. Sane nantɨ iku Nikorox: ‘Ityabaikiati ñana axti maniki asaratitɨ yutaku nobixhaka sane axɨmanio nobixhaka omiñaxio ñana.’ 28Axtɨ tisɨborikia tato, iyoberabakio tatityo au Galilea.
29Nanti Peru ɨmoti:
–Champɨ nɨmoche axtɨ namanaiña iñokotama ñakokonaunkuxɨma aemo, tapɨ axɨñɨ chiñokotapɨ.
30Aiñumuti Jesús nuraxti:
–Ñemanauntu sukanañɨ aemo axɨna tobixh kaɨma, ikɨmenu tox nipuku po'ox trex nurapakai ta chasuputakapɨñɨ.
31Tapɨti chunatipɨ:
–Champɨ nɨmoche axtɨ isonka achepekɨ, chisukanapɨñɨ ta chisuputakɨpɨ.
Meaboti Jesús au Getsemaní
(Mt 26.36-46; Lc 22.39-46)
32Auki sɨromatɨ au axɨmanu kauta nɨrixh Getsemaní. Nanti Jesús ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles:
–Autɨmo auna, axɨñɨ yɨkatɨ xhea.
33Sɨromatɨ uiti axti Peru, axti Santiago axtityo Kuan, auki onkisioti tarukapae nisuchekixhti. 34Nanti ɨmo axɨmanuma amonkoma isiuti:
–Ñonkisio niyausɨpɨ taruku nisuchekixh chepe nisonko. Axaño abasikia auna, tapɨ aupanuka.
35Auki sɨrotitɨ Jesús icheeña pɨnanakimia, bachesoiyoti iñatai nisuxti iku kɨx, mankioti pɨnanakiti Tupax tapɨ konto aiñanai axɨmanu nityakisɨrɨkɨxti. 36Au neankaxti nanti: “Abbá, Iyaɨ, axɨkɨ nanaiña aisamute: aikiaɨbu xhopɨnanakiñɨ axɨna nichakisɨrɨkɨ. Tapɨ uxiante isiuki nixhantɨmo ta isiuki axɨna naxiantɨmo axɨkɨ.”
37Auki basɨkɨbɨkoti tato kauta amonkoma, tabɨkoma uiti manumuma. Nanti ɨmoti Peru:
–Simón, ¿aka anuka? ¿Chasikiapɨ astaikiatɨ pariu tamantai horax? 38Tapɨ aumpanuka amea, tapɨ autapeneka au makokotox. Axaño taiauxiankapɨ, axɨna naukɨtɨpɨ chɨkusɨurupɨ.
39Sɨrotitɨ tatityo, eanti isiu tatityo neankaxti. 40Aiñanainti tatityo esama, tabɨkoma uiti manumuma axɨmanuma nesaxti apóstoles, ityopiki taruku nixhankaxɨma anuma. Chɨtusiupatai ɨmoma isane urapoboiboma isukarɨti. 41Trex yasɨkɨbɨkɨxti tato esama, nanti ɨmoma:
–¿Aupanukaiki kaɨminki napatacheki? Chauki tuxia, tiñatai mapakɨmunkutux, naki Aɨtoxti ñoñɨnx toxioti meku axɨbama chiyaupɨ nomɨnantɨ uimia. 42Apatɨsai, kuri tato. Tɨkuatati saimia naki uiche aityoximianatiñɨ.
Iñenomati Jesús
(Mt 26.47-56; Lc 22.47-53; Jn 18.2-11)
43Anankatiki Jesús manityanati naukiche axti Judas, tamanti axɨpekukimia axɨmanuma doce nesaxti apóstoles, iñataimia sɨrɨmanama ichepeti yupu soeka kɨseka. Sɨromatɨ ui yakɨpukuxɨma ɨriatu axɨbama sacerdotes, axɨmanumaintyo manunekanama bakɨpukux uiti Moisés ichepe axɨbama yɨriabuka. 44Axti Judas, maniki uiche aityoximianati, nanaiña tɨkoño uiti, nanti ɨmoma: “Ɨmoti naki xhankikia nuxia, tyonenti. Apiñensoti apikiasti tomoenoti nuxia aboi.” 45Sane sɨrotitɨ esati Jesús nanti ɨmoti:
–¡Maestro!
Mankioti nuxia ɨmoti. 46Auki enoti Jesús uimia aityomoenomati.
47Tamanti axɨpekukimia axɨmanuma aboma akamanu aikiaɨbuti nikɨsesti aiyokiti taman numasuxti maniki nikumanakataxti ɨriatu axɨbama sacerdote. 48Auki ñankitioti Jesús pɨnanakimia:
–¿Kausane abetɨ apiñenoñɨ yupu soeka kɨseka, takanati yatabayoxɨñɨ? 49Naneneka anankañɨ abaxɨpeku xhanunekaka au nipo meankax, kabityopɨ apiñenoñɨ. Axɨna sane ta nauki uxiane axɨna nantɨ iku Nikorox.
50Namanaiña axɨmanuma nesaxti apóstoles iñokonomati Jesús, besɨburuma. 51Tamanti yaɨx sɨrotitɨ isiuti, nikɨbuxixhtiatai kɨtɨpɨti. Enoti uimia, 52tapɨti iñokotati axɨmanu nikɨbuxixhti besɨburuti kɨsuasati.
Axti Jesús kutakikibo mayɨriabuka
(Mt 26.57-68; Lc 22.54-55,63-71; Jn 18.12-14,19-24)
53Auki sɨromatɨ aɨbuti Jesús esati yɨriabux sacerdote, iyoberabaramakɨ akamanu namanaiña axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes, axɨbama mayɨriabuka axɨbamaintyo manunekanama bakɨpukux uiti Moisés. 54Tapɨti Peru sɨrotitɨ isiuti auki icheatai iñataiti au nusuara nipoxti maniki yɨriabux sacerdote, akamanu atɨmoti axɨpekuma axɨmanuma asaramatɨ tyaku nipo meankax, baperoti pes.
55Axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe makiataka mayɨriabuka bapacheroma isane ityopikiche aityoximianamati Jesús ɨmo nikonkoxti. Ta champɨ tabɨro uimia. 56Sɨrɨmanama axɨbama manityanama kɨtɨpɨti aɨbu ñapantuxɨma, chichepepatai nuraxɨma. 57Abomaintyo axɨbama atɨraimia urabomati aɨbu ñapantuxɨma, namatɨ sane:
58–Axɨsomɨ somonkoi nuraxti: ‘Axɨñɨ iñaximiakata axɨna nipo meankax nisamukuxɨma mañoñɨnka, pɨrɨkɨ trex naneneka iñatɨnaiñakata tato kiatax axɨna chɨtɨpɨ nisamuku mañonɨnka.’
59Ni sanempɨ chepe ñakionkoxɨma aɨbu nuraxɨma.
60Auki axti yɨriabux sacerdote atɨraiti kɨmuintya, ankirioti pɨnanakiti Jesús:
–¿Kausane chaiñumutapɨ? ¿Isane axɨna nuraxɨma akɨtɨpɨkɨ?
61Sɨsioti Jesús etayoiti, chiñumutatipɨ. Ñankitioti tatityo yɨriabux sacerdote pɨnanakiti:
–¿Axɨkɨ tyonenti Mesías Aɨtoxti Tupax naki yarusɨrɨx?
62Nanti Jesús ɨmoti:
–Sanente, unka axɨñɨ. Axaño amasakati ñana ɨmoti Aɨtoxti ñoñɨnx tɨmonsoti au nepanaunkuxti naki taruku Nɨriakaxti, niyekixhti omonɨ kɨsaɨboka auki napes.
63Auki axti yɨriabux sacerdote ikiompɨnatati naibixhti uiche atusi nityɨborixhti, nanti sane:
–¿Champɨki nɨmoche bapache axɨbama isukarɨche sane nuraxti? 64Axaño chauki tamonkoi axɨna chuxiampɨ nuraxti ɨmoti Tupax. ¿Aburaño sane?
Namanaiña chepe ñakionkoxɨma ta ane nipɨnatenti tyopiki tari komati.
65Aboma axɨbama utureurumati, ityamuxikiatama nisuxti okɨsioma ɨmoti, namatityo ɨmoti:
–¡Tusiu aemo ñakuti okɨsio aemo! Axɨmanuma masortaboka asaramatɨ tyaku nipo meankax iñompebairomati.
Mapañati Peru chisuputaratipɨ Jesús
(Mt 26.69-75; Lc 22.56-62; Jn 18.15-18,25-29)
66Anankati Peru kɨmama, au nusuara. Auki iñatai axɨmanu nikumanakataxti yɨriabux sacerdote. 67Asaratɨ ɨmoti Peru, anankati baperoti pes, astayotɨ nantɨ ɨmoti:
–Axɨkɨtyo anankɨ ichepe Jesús, axɨmanu auki Nazaret.
68Mapañati Peru nanti, ta chisuputaratipɨ:
–Chisuputakatipɨ, chɨtusiupɨ iñemo isane axɨna asikia anitya.
Auki sɨrotitɨ tyɨrɨpo, abeu tyurux. Isiukai puru taman po'ox. 69Axɨmanu kumanakax asaratɨ tatityo ɨmoti Peru nantɨ ɨmo makiataka:
–Axɨna anankaityo yochepe.
70Axti Peru nanti tatityo ta chisuputaratipɨ. Komoiña pariu, axɨmanuma amonkoma akamanu namatɨ tatityo ɨmoti Peru:
–Ñemanauntu, axɨkɨtyo anankɨ chepema, tyopiki axɨkɨ ayekatɨ auki Galilea.
71Auki nanti Peru au nɨrixhti Tupax, nanti sane:
–¡Chisuputakatipɨ maniki ñoñɨnx ɨmoche nabura!
72Isiukai puru tatityo po'ox, auki akionotiyɨ Peru ɨmo axɨmanu nuraxti Jesús ɨmoti tɨkañe sane: ‘Kɨmenu tox nipuku po'ox, trex urapakai ta chasuputakapɨñɨ.’ Auki areoroti.

Currently Selected:

MARCOS 14: CHIQB

Tya elembo

Kabola

Copy

None

Olingi kobomba makomi na yo wapi otye elembo na baapareyi na yo nyonso? Kota to mpe Komisa nkombo