Logo ya YouVersion
Elilingi ya Boluki

MARCOS 12

12
Chepekanama axɨbama chuxiampɨ aɨbu yachɨkoimia
(Mt 21.33-46; Lc 20.9-19)
1Axɨna ta tyone axɨmanu taman machepekatax uiti Jesús naukiche manunekanati ɨmo mañoñɨnka: “Tamanti ñoñɨnx manati kɨtu uva au niyoxti auki iñatati axipobo. Masamunutityo kauta uxiane vino uxiantentyo uiti pox petaisɨrɨ aukiche asaratitɨ tyaku nanaiña. Auki ityoximiatati ɨmo makiataka axti sɨrotitɨ amenti. 2Naukiche tupubu axɨmanu uva, axti maniki esache axɨmanu ñanaunx bakɨpuruti tamanti isunankusuxti ankirioti pɨnanakimia axɨmanuma ɨmoche atoxi axɨmanu ñanaunx kɨmuintya axɨna aɨburu uimia. 3Tapɨ axɨma aiñenomati, okɨsioma ɨmoti aikɨpurumati tato champɨ sɨrotɨ uiti. 4Auki axti maniki iyoche bakɨpuruti ɨmoti kiatax nikumanakataxti, axti naki obɨrio uimia nityanuxti unumatityo. 5Bakɨpuruti ɨmoti kiatax, ityabairomati. Auki bakɨpuruti sɨrɨmanama makiataka axɨbama baserebioma ɨmoti. Aboma axɨbama okɨsioma ɨmoma makiataka koiñoma uimia.
6“Anatiki taman: Naki aɨtoxtiatoe, axti naki taruku nikuaxti ɨmoti. Au nityakɨrux aikɨpuruti, au ñakionkoxti: ‘Iñanaunumati Isaɨ’. 7Tapɨ axɨmanuma mañoñɨnka namatɨ ɨmomantoe: ‘Tyonenti ñana naki ɨmoche atoxi nenaxixhti yaɨtoti. Uityabairotiya, nauki axɨna ñanaunx onko oemo.’ 8Auki aiñenomati, aityabairomati arɨraɨbuma nikɨtɨpɨxti pɨrɨkɨ naxipox axɨmanu ñanaunx.
9“¿Kausane yachɨkoiti au napakionko maniki esache axɨmanu ñanaunx? Suraboira ausukarɨ. Sɨrotitɨ au niyoxti atabaiti ɨmo axɨmanuma mañoñɨnka, auki kaɨma ityoximiatati niyoxti ɨmo makiataka.
10“¿Chamastaipɨ iku Nikorox? Nantɨ:
‘Axɨmanu kanx yarutaɨbutama axɨbama masamunuma poka
tyone axɨna kanx uxiampae.
11Tyone axɨna nisamukuxti Yɨriabux,
uixh axɨna chiyaupɨ nupukɨnunku.’ ”
12Auki xhanxɨma aiñenomati Jesús, ityopiki tusiu ɨmoma axɨna ñachepekataxti ta ɨmoma. Ui nixhukuxɨma ñɨnana makiataka, iñokonomati sɨromatityo.
Mankikixh kɨtɨpɨ axɨmanu impuesto
(Mt 22.15-22; Lc 20.20-26)
13Auki bakɨpuruma esati Jesús axɨpekukimia axɨmanuma fariseos ichepe axɨbama nesaxti apóstoles Herodes, xhanxɨmampɨ anityati axɨna chuxiampɨ nauki ane tyopikiche urabomati. 14Auki sɨromatɨ namatɨ ɨmoti:
–Maestro, tusiu suiñemo axɨkɨ ukanɨ axɨna ñemanauntu, chaiñatapɨ isiuki nuraxɨma mañoñɨnka, ityopiki chanityakapɨ isiuki nixhankaxɨma. Axɨkɨ ñemanauntu anunekaka nikutubiuxti Tupax. Urakɨ sane. ¿Ensapɨ uxia supache monixh ɨmoti yɨriabux aiki Roma, o chuxiampɨ?
15Tapɨti Jesús, tɨtusiatai ɨmoti axɨna chuxiampɨ ñakionkoxɨma, nanti ɨmoma:
–¿Kausane apiña napakokoto iñemo? Apikia tauna taman monixh denario, nauki yasarai.
16Ikiatama ɨmoti, nanti Jesús ɨmoma:
–¿Ñakuti isuche ichepe axɨna nɨrixhti korobo auna iku?
Axɨma aiñumuma:
–Nesaxti emperador.
17Auki nanti Jesús ɨmoma:
–Apityoximia ɨmoti emperador axɨna nenaxixhti emperador, tapɨ ɨmoti Tupax nenaxixhti Tupax.
Ui axɨmanu nuraxti sɨsioma taruku nikɨtobɨxɨma.
Mankikixh axtɨ sɨborikoma tato axɨbama tɨkoiñoma
(Mt 22.23-33; Lc 20.27-40)
18Auki aɨromatɨ asaramati Jesús axɨmanuma saduceos. Axɨbama namatɨ ta chisɨborikopɨma tato axɨbama tɨkoiñoma. Sane naukiche ankirioma pɨnanakiti:
19–Maestro, uiti Moisés onkono suiñemo Nikorox axtɨ anati taman ñoñɨnx posoti koiñoti champɨma aɨtoxti aɨbu nikɨpostoti, axti yarukityoti maniki koiño tari ikianati ikɨpostoboti axɨmanu biurax, nauki aɨbosi ɨmoti maniki koiño. 20Aboma tɨkañe siete axɨbama yarukityoxɨmantoe, maniki kusɨrɨbo posoti, koiñoti champɨti aɨtoxti onkonoti uiti. 21Auki axti maniki kiatax posoti aɨbu axɨmanu biurax, koiñotityo champɨti aɨtoxti onkonoti uiti. Saneityo ɨmoti maniki kiatax, 22takana aɨbu axɨmanuma siete. Champɨti naki onkonoti uiti aɨtoxti. Au nityakɨrux koiñointyo axɨmanu paɨx. 23Auki kaɨma, axtɨ sɨborikoma tato, ¿ñakuti naki ikɨposɨche axɨpekukimia axɨmanu paɨx, ityopiki axɨmanuma siete posoma aɨbu?
24Aiñumuti Jesús:
–Axaño chaukoñokapɨ, ityopiki chausuputakiompɨ Nikorox axɨnaintyo niriakaxti Tupax. 25Axtɨ sɨborikoma tato axɨbama tɨkoiñoma, mañoñɨnka yochepe paɨka chɨposopɨma, ityopiki nakaxɨma kaɨma takana axɨbama ángeles aboma au napes. 26Kɨtɨpɨ axɨbama tɨkoiñoma axtɨ sɨborikoma tato, ¿chamastaipɨ ñakonomosoxti Moisés tɨkañe kɨtɨpɨ axɨmanu zarza omo? Nanti Tupax ɨmoti Moisés: ‘Axɨñɨ Tupaxɨñɨ ɨmoti Abraham, Tupaxɨñɨ ɨmoti Isaac ɨmotityo Jacob.’ 27¡Axti chɨtɨpɨ Tupaxti ɨmo axɨbama tɨkoiñoma, ta ɨmo axɨbama sɨborikoma! Axaño chaukoñokapɨ.
Axɨna yarusɨrɨx Bakɨpukux
(Mt 22.34-40)
28Naukiche astaimia nanaiña iñumutati Jesús axɨna ñankitioma pɨnanakiti, tamanti axɨpekukimia axɨmanuma manunekanama bakɨpukux uiti Moisés ontañati nuraxɨma, sɨrotitɨ esati ankirioti pɨnanakiti:
–¿Ñakusane axɨna kusɨrɨbo uturuki axɨba bakɨpukux?
29Aiñumuti Jesús:
–Axɨna kusɨrɨbo bakɨpukux ñopɨnanaki nanaiña: ‘Onsape, Israel: Axti naki Yɨriabux Tupax oemo tyonenti kunauntañati Yɨriabuxti. 30Akuasɨrɨti Yɨriabux Tupax aemo aɨbu nanaiña nausasɨ, aɨbu nanaiña nausɨpɨ, aɨbu nanaiña nakionko aɨbu nanaiña naukusɨu.’ 31Anentyo kiatax: ‘Akuasɨrɨti aemo asɨborisapa takana nakuasɨrɨkɨ aemoantoe.’ Champɨ kiatax bakɨpukux yarusɨrɨx ñopɨnanaki axɨba tox.
32Axti maniki manunekana ɨmo nɨriakax nanti ɨmoti:
–Uxia, Maestro. Ñemanauntu axɨna ukanɨ: Anati kunauntañati Tupax, champɨti kiatax Pɨrɨkɨti. 33Akuasɨrɨti Tupax oemo aɨbu nanaiña nuyausasɨ, aɨbu nanaiña nuipiaka aɨbuityo nanaiña nubasɨu, akuasɨrɨtityo oemo axti naki osɨborisapa takana oemoantoe, chiyaupɨ nikuax ñopɨnanaki axɨba uiñonokokio numakumanata iku altar ɨmoti.
34Naukiche astaiti Jesús ta axti maniki manunekana ɨmo bakɨpukux uiti Moisés uxia axɨna iñumutati, nanti ɨmoti:
–Chakapɨ iche pɨnanaki nɨriakaxti Tupax.
Auki champɨtiki naki asioti ankirioti pɨnanakiti.
¿Aukiche ayetitɨ naki Mesías?
(Mt 22.41-46; Lc 20.41-44)
35Anankati Jesús manunekanati au nipo meankax, ankirioti:
–¿Kausane namatɨ axɨmanuma manunekanama ɨmo bakɨpukux uiti Moisés, axti naki Mesías, tyonenti nityakɨbaɨtuxti David? 36Uixhtiatoi David, ui noñemaxti Espíritu Santo, nanti:
‘Axti Tupax nanti ɨmoti iyesa Yɨriabux.
Atɨmo au niñepanauntu,
ichepe axtɨ iñakama axɨbama tɨborikomantai
akuatakɨ ñokiana napope’
37¿Kausane axti Mesías tyonenti nityakɨbaɨtuxti David, axtiatoe David nanti ɨmoti Yɨriabux?
Axɨmanuma, taruku nububikixhimia, onsapetioma nuraxti Jesús aɨbu nipukɨnunkuxɨma.
Urapoiti Jesús nipɨnatema axɨbama manunekana bakɨpukux
(Mt 23.1-36; Lc 11.37-54; 20.45-47)
38Nanti Jesús sane au ñanunekakaxti: “Amasasai nuxia ñɨnanama axɨbama manunekanama ɨmo bakɨpukux uiti Moisés, uxia ɨmoma amenkoma aɨbu naibixhimia abaesa nauki namanañantai ankimia nuxia ɨmoma au nusuara. 39Tɨmonsoma kauta nisuxatoe ubau sinagoga saneityo uimia kauta sɨromatɨ a'ama. 40Ikiaɨbutama nomenaxi axɨba paɨka biurax, nauki tapɨ tusiapae abaityux neankaxɨma. Yasutiuma ñana yarusɨrɨx nityakisɨrɨkɨxɨma.”
Niñakumanata takisɨrɨ biurax
(Lc 21.1-4)
41Anankati Jesús taman nanenes tɨmonsoti esa axɨmanu kauta omeno makumanatax, astayotitɨ ɨmoma kausane yachekixhimia monixh ubau. Aboma axɨmanuma chiyaupi nenaxixhimia iñatama sɨrɨmana monikia. 42Auki aiñanai taman biurax takisɨrɨ, aiñanio tox monimianka chimiantai niyukuax. 43Auki batasuruti Jesús ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles, nanti ɨmoma:
–Ñemanauntu sukanañɨ aume, axɨmanu takisɨrɨ biurax bachebo chama pɨnanaki axɨmanuma makiataka bacheboma monixh. 44Tyopiki namanaiña ityoximiatama axɨna champɨ nɨmoche uimia, tapɨ axɨmanu takisɨrɨ biurax ityoximiata nanaiña axɨna uiche asɨbori.

Currently Selected:

MARCOS 12: CHIQB

Tya elembo

Kabola

Copy

None

Olingi kobomba makomi na yo wapi otye elembo na baapareyi na yo nyonso? Kota to mpe Komisa nkombo