LUCAS 6
6
Matanama nɨta trigo axɨbama apóstoles au sabaru
(Mt 12.1-8; Mc 2.23-28)
1Taman nanenes sabaru, ikonɨtiyɨ Jesús auki axɨmanio ñanaunka. Axɨmanuma nesaxti apóstoles matanama nɨta trigo, iyubaɨtama mekuma iñatema. 2Auki axɨmanuma fariseos ñankitioma pɨnanakiti:
–¿Kausane apisamune axɨna chichebopɨ uisamune au axɨna nanenes sabaru?
3Aiñumuti Jesús nuraxɨma:
–¿Chamastaipɨ iku nikorox axɨna isamutenti David tɨkañe ichepe axɨbama amonkoma isiuti naukiche onkisioma nikɨrɨpɨxɨma? 4Sɨrotitɨpo au nipoxti Tupax, ikianiontiño axɨmanio pan bokurusɨo ɨmoti Tupax, iyariontiño bachebotityo ɨmo axɨmanuma amonkoma ichepeti, kunauntañamantai axɨbama sacerdotes toxio ɨmoma anema axɨmanio pan.
5Nantityo:
–Axti Aɨtoxti ñoñɨnx ane nɨriakaxti ɨmo axɨna nanenes sabaru.
Uxiankati tato tamanti maunxokono uiti Jesús
(Mt 12.9-14; Mc 3.1-6)
6Au kiatax sabaru, sɨrotitɨpo Jesús au sinagoga auki manunekanati. Anankati akamanu tamanti ñoñɨnx sɨɨbo nepanaunku ne'esti. 7Tapɨ axɨmanuma manunekana bakɨpukux uiti Moisés ichepe axɨmanuma fariseos astayomatɨ ɨmoti Jesús axtɨ uxiankati tato uiti au axɨmanu nanenes sabaru, nauki ane ityopikiche urabomati. 8Tapɨti, tusinaunku ɨmoti axɨna sane ñakionkoxɨma, nanti ɨmoti maniki ñoñɨnx sɨɨbo ne'esti:
–Atɨsai ariaku auna kɨmuintya.
Atɨraiti maniki ñoñɨnx, 9auki nanti Jesús ɨmo axɨmanuma makiataka:
–Xhankiriora amopɨnanaki: ¿Isane chebo oemo uisamune au axɨna nanenes sabaru: axɨna uxia o axɨna chuxiampɨ? ¿Oñokɨma tyaku nosɨboriki o uiñamesoko?
10Auki asaratitɨ ɨmo namanaiña axɨmanuma aboma ityupekuti, nanti ɨmoti maniki ñoñɨnx:
–Aipesɨnaka ne'e.
Axti maniki ñoñɨnx sane uiti, axɨmanu ne'esti uxia tato. 11Tapɨ makiataka tɨborikoma auki kaɨma bapacheroma nikiubuma kausane uimia aɨbuti Jesús.
Takɨmanaunkunuma axɨbama doce apóstoles
(Mt 10.1-4; Mc 3.13-19)
12Au axɨmanio naneneka, sɨrotitɨ Jesús onɨ axɨmanu yirityux eanti, auki maɨbo ɨtobi chepe nanenes neankaxti ɨmoti Tupax. 13Naukiche tɨtaneneka, batasuruti ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles, bapacheroti docema axɨpekukimia, iñatati ɨriboma axɨbama apóstoles. 14Tyonema axɨbama: axti Simón, naki iñatati ɨriboti Peru. Chepeti Andrés naki, yarukityoxti Simón. Axti Santiago, axti Kuan, axti Felipe, axti Bartolomé, 15axti Mateo, axti Tyomanxi, axti Santiago, aɨtoxti Alfeo. Axti Simón, naki nɨrixhti uimia celote, 16axti Judas, aɨtoxti Santiago, ichepeti Judas Iscariote, naki uiche aityoximianati Jesús.
Manunekanati Jesús ɨmo axɨbama sɨrɨmanama
(Mt 4.23-25)
17Kuatati tato Jesús onɨki axɨmanu yirityux ichepema sɨsioti au axɨmanu nikɨtux. Iyoberabaramakɨ akamanu sɨrɨmanama axɨbama amonkoma isiuti sɨrɨmanamaintyo auki nanaiña Judea, auki Jerusalén aukityo axɨmanio pikiataka poka auki Tiro ichepe Sidón. 18Iñataimia onsaperioma nuraxti Jesús nauki uxiankama tato uiti axɨba noxokoka kɨtɨpɨma. Axɨbama takisɨrɨma ui machoboreka, uxiankamaintyo tato. 19Sane naukiche namanaiñantai xhanxɨma aiñenomati Jesús, ityopiki namanaiña uxiankama tato uiti ui axɨna nipiakati taesɨburu kɨtɨpɨkiti.
Axɨba omixhia au nastaxti Tupax
(Mt 5.1-12)
20Asaratitɨ Jesús ɨmo axɨbama nesaxti apóstoles, nanti ɨmoma:
“Taikiana chiyaupɨ naupukɨnunku axɨbama autakisɨrɨka, ityopiki aume ñana atoxi nɨriakaxti Tupax.
21“Taikiana chiyaupɨ naupukɨnunku axaño axɨbama kaɨma champɨ amutuburibo, tyopiki chiyaupɨ ñana amutuburibo.
“Taikiana chiyaupɨ naupukɨnunku axɨbama kaɨma areoroma, ityopiki apiyaka ñana.
22Aupukɨnu axtɨ makiataka tɨborikomantai aukuata, axtɨ ipenenoma año, uratokioma aume, chuxiampɨ ɨmoma onkoimia nabɨri takana axɨna chuxiampɨ, auki nakaxti naki Aɨtoxti ñoñɨnx. 23Aupukɨnu nuxia, abaityux naupukɨnunku ñana axɨmanu nanenes, ityopiki axaño apasutiu ñana yarusɨrɨx nikuax au napes. Tyopiki saneityo nemeonkoxɨma tɨkañe ɨmo axɨbama kusɨrɨbo profetas.
24“¡Axtɨrabopɨ axaño axɨbama chiyaupɨ namenaxi, ityopiki chauki taupukɨnunka!
25“¡Axtɨrabopɨ axaño axɨbama kaɨma kɨtɨpɨx amutuburibo, ityopiki chiyaupɨ ñana naukɨrɨpɨ!
“¡Axtɨrabopɨ axaño axɨbama kaɨma chiyaupɨ naupukɨnunku, ityopiki abareoka ñana ui nausucheki!
26“¡Axtɨrabopɨ axaño axtɨ namanaiña ikuki axɨna kɨx uxia nuraxɨma aukɨtɨpɨ, ityopiki sane tɨkañe ui axɨbama kusɨnɨtañama aɨbuma axɨbama chɨtɨpɨ profetas!
Akuasɨrɨma aemo axɨbama chuxiampɨ uimia aemo
(Mt 5.38-48; 7.12)
27“Tapɨ axaño axɨbama amonkoi nisura sukanañɨ aume: Tari akuasɨrɨma aume axɨbama chuxiampɨ uimia aume, apisamusio axɨba omixhia ɨmo axɨbama tɨborikomantai aukuata, 28apikunusɨankasama axɨbama ipiauxamanama año, amea tyakuma axɨbama uratokioma aume. 29Axtɨ anati naki okɨsioti ɨmo taman narɨkɨki nasu, aityoximia kiatax ɨmoti. Axtɨ anati naki ikiaɨbutati nakɨbuxi, asiosane tari yɨrakatityo uiti nakamisa. 30Axti naki ane mankioti apɨnanakikɨ, aityoximia ɨmoti, axtɨ anati naki ikiaɨbutati apɨnanakikɨ nenaxi, tapɨ ankitio tato pɨnanakiti. 31Apisamuse aɨbu makiataka takana nauxianka aisamunema aume.
32“Axtɨ axaño kuasɨrɨma aume axɨbama aukuasɨrɨka ɨmoma, ¿isane axɨna chantaxɨpɨ apisamune? Tyopiki axɨbama chuxiampɨ nisɨborikixhimia saneityo isamutema. 33Axtɨ apisamukio axɨba omixhia ɨmo axɨbama uxia uimia aume, ¿isane axɨna chantaxɨpɨ apisamune? Axɨbamaintyo chuxiampɨ nisɨborikixhimia sane uimia. 34Axtɨ ane toxio aboi namenaxi ɨmo axɨbama bacheboma tato ñana aume nenaxixhimia au napakionko, ¿isane axɨna chantaxɨpɨ apisamune? Axɨbamaintyo chuxiampɨ nisɨborikixhimia bacheboma nenaxixhimia ɨmomantoe, auki kaɨma xhanxɨma atoxi tato ɨmoma ityobo. 35Tapɨ axaño tari akuasɨrɨma aume axɨbama chuxiampɨ uimia aume, apisamusio axɨba omixhia, apityoximia namenaxi ɨmoti kiatax tapɨ auxianka atoxi tato aume ityobo. Sane ñana yarusɨrɨx toxiobo tato aume ityobo, sane atusi ta axaño aɨtoxti Tupax auki napes, tyopiki uxia uiti ɨmo axɨbama chuxiampɨ nisɨborikixhimia au nastaxti. 36Tari chiyaupɨ naupukɨru, takanati Uyaɨ taruku nipukɨruxti.
Tapɨ ane nɨmoche aboi nipɨnatenti kiatax
(Mt 7.1-5)
37“Tapɨ ane nɨmoche aboi nipɨnate makiataka, sane champɨ nɨmoche uiti Tupax napipɨnate. Tapɨ apiñata nikuax nipɨnate makiataka, sane chiñatatipɨ Tupax aume nikua axɨna napipɨnate. Apixhimiaka ɨmo makiataka axɨna nipɨnatema aume, sane ixhimiakatati Tupax aume napipɨnate ñana. 38Apakumana ɨmo makiataka, sane makumananatityo Tupax aume. Makumananati ñana aume taman pusanes, champɨ semenux eana ataso nuxia. Takana axɨna apisamute ɨmo makiataka, sane isamutenti Tupax aume.”
39Iñatatityo Jesús ɨmoma axɨna machepekatax: “¿Ensapɨ uxia akusɨrɨti naki supusu aɨbuti kiatax supux? ¿Ensapɨ chichepepɨ apakimia au kɨtubixh? 40Champɨti naki ununekanatiki sɨroti pɨrɨkɨ nipiakaxti naki uiche aiñununekanati: axtɨ tiñatai tyakɨru nununekakaxti auki kaɨma chepe nipiakaxɨma.
41¿Kausane asikia asarai chinxhixh au nisɨtoxti aruki, kausane chasakapɨtɨ ɨmo tyakɨx ane au nasɨto? 42Axtɨ chɨtusiupɨ aemo ane soes au nasɨto, ¿kausane ukanɨ ɨmoti aruki: ‘Saruki, chebo obi ikiaɨbu chinxhixh auki nasɨto’? ¡Ñapanx!, akusɨrɨ aikiaɨbu soes auki nasɨto, sane kaɨma uxia nasata nauki aikiaɨbu chinxhixh auki nisɨtoxti aruki.
Soes usuputakai yusiuki nɨtax
(Mt 7.17-20; 12.34-35)
43“Champɨ soes axɨna uxia chomixhampɨ nɨtax, champɨityo soes axɨna chuxiampɨ omixhia nɨtakax. 44Axɨna soes usuputakai yusiuki nɨtax: chubakaɨbukapɨ uñutuburibo yokɨtɨpɨki kɨmeka, chubakaɨbukapityo uñutuburibo yokɨtɨpɨki soeka axɨba chobɨtaupɨ. 45Axti naki ñoñɨnx uxia nisɨborikixhti omixhia nuraxti oboi axɨba omixhia abe au nausasɨxti, tapɨti naki chuxiampɨ nisɨborikixhti manityanati axɨba chomixhampɨ ityopiki axɨna chuxiampɨ ane au nausasɨxti. Ui axɨna ane takutɨx au nausasɨxti manityana naruxti.
Pox uxia natɨraikixh chepe axɨna chuxiampɨ
(Mt 7.24-27)
46“¿Kausane axaño amukanaño iñemo, ‘Yɨriabux, Yɨriabux’, tapɨ axɨna sukanañɨ aume chapisamutempɨ? 47Suraboira ausukarɨ takanache nakaxti naki kuatati yesañɨ onsapetioti nisura, auki isamutenti takana axɨna sukanañɨ ɨmoti: 48Takanati taman ñoñɨnx masamunuti pox kusɨrɨbo aipiauti otɨsa nuxia, akamanu aisamunenti nityɨmox onɨ kanx. Naukiche osɨro nusɨrux, nikusɨu axɨmanu tux iñatai kɨtɨpɨ axɨmanu pox, chɨpokoropɨ uixh, ityopiki iyebo nuxia nuxiankax. 49Tapɨti naki onkoiti nisura chisamutentipɨ isiuki, tyonentiatoe takana tamanti ñoñɨnx isamutenti nipoxti onɨ kɨosox champɨ nityɨmox. Naukiche osɨro nusɨrux iñatai nikusɨux kɨtɨpɨ, taɨbɨko akɨ auki iñaxio nanaiña.”
Currently Selected:
LUCAS 6: CHIQB
Tya elembo
Kabola
Copy

Olingi kobomba makomi na yo wapi otye elembo na baapareyi na yo nyonso? Kota to mpe Komisa nkombo
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.