Jono 7
7
Jėzus Jeruzalėje
1Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti. 2Artėjo žydų #Kun 23,34; Įst 16,13Palapinių šventė. 3Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai. 4Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui“. 5(Mat netgi jo broliai juo netikėjo.) 6Jėzus jiems atsakė: „Mano metas dar neatėjo, o jums metas visada tinkamas. 7Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti. 8Taigi jūs eikite sau į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano metas dar neatėjo“. 9Tai pasakęs, jis pasiliko Galilėjoje. 10Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis. 11Tuo tarpu iškilmėse žydai jo ieškojo, klausinėdami: „O kur tasai?“ 12Apie jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones“. 13Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti.
14Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. 15Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“ 16Jėzus jiems atsakė:
„Mano mokslas ne mano,
bet to, kuris yra mane siuntęs.
17Kas nori vykdyti jo valią,
supras, ar tas mokslas iš Dievo,
ar aš kalbu pats iš savo galvos.
18Kas iš savęs kalba,
ieško savo garbės.
O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė,
tas tiesakalbis,
ir nėra jame neteisybės.
19Argi Mozė jums nedavė Įstatymo?
Deja, niekas iš jūsų
Įstatymo nesilaiko.
Kodėl gi norite mane nužudyti?“ 20Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“ 21Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote. 22#Kun 12,3Mozė jums įsakė apipjaustymą – nors jis kilęs ne iš Mozės, bet #Pr 17,10iš protėvių, – ir jūs apipjaustote šabo dieną. 23Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, #Jn 5,9kad aš visą žmogų išgydžiau šabo dieną?! 24Tad neteiskite pagal išorę, bet paisykite teisingumo“.
25Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? 26Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? 27Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“. 28Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė:
„Išties jūs mane pažįstate
ir žinote, iš kur aš kilęs.
Ne pats nuo savęs atėjau,
bet tiesakalbis yra tas,
kuris mane atsiuntė,
o jūs jo nepažįstate.
29Aš jį pažįstu,
nes iš jo esu atėjęs,
ir jis yra mane siuntęs“.
30Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.
31Daugelis iš minios įtikėjo jį ir kalbėjo: „Argi atėjęs Mesijas padarytų daugiau ženklų, kaip kad šitas yra padaręs?!“
32Fariziejai nugirdo žmones šitaip bešnekant apie jį, todėl aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius jo suimti.
33Tuomet Jėzus prabilo:
„Dar trumpą laiką būsiu su jumis.
Paskui iškeliausiu
pas tą, kuris mane siuntė.
34Jūs manęs ieškosite ir neberasite,
nes ten, kur aš būsiu,
jūs negalėsite nueiti“.
35Žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: „Kurgi jis žada keliauti, kad mes negalėsime jo rasti? Gal jis rengiasi išvykti pas žydus, pasklidusius tarp graikų, ir mokyti graikus? 36Ką reiškia tie jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?“
37 #
Kun 23,34-36
Paskutinę, iškilmingiausiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė:
„Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.
38Kas mane tiki,
kaip Raštas sako,
#
Ez 47,1; Zch 14,8 iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“.
39Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.
40Išgirdę tuos žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“ 41Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos? 42Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, #Mch 5,1iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ 43Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. 44Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.
45Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“ 46Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ 47Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? 48Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? 49O šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta“. 50Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, #Jn 3,1-2kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: 51„Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ 52Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos“. 53Ir taip jie išsivaikščiojo kas sau.
Valið núna:
Jono 7: LBD-KAN
Áherslumerki
Deildu
Afrita
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.