Siracido 24
24
Išminties šlovės giesmė
1Išmintis pati gieda savo šlovės giesmę
ir didžiuojasi savimi savo tautoje.
2Aukščiausiojo bendrijoje ji atveria lūpas
ir didžiuojasi jo Galybių Artume:
3„Išėjau iš Aukščiausiojo lūpų
ir tarsi migla apdengiau žemę.
4 #
Iš 33,9-10
Gyvenau dangaus aukštybėse,
o mano sostas buvo debesies stulpe.
5Apėjau dangaus skliautą pati viena
ir išvaikščiojau bedugnės gelmes.
6Valdžiau jūros bangas ir visą žemę,
visas tautas ir gentis.
7Visur ieškojau poilsio vietos,
kurioje turėčiau gyventi.
8Tada Visatos Kūrėjas davė man įsakymą,
ir mano Kūrėjas parinko vietą mano padangtei,
tardamas: ‘Jokūbe turi statytis buveinę,
Izraelyje turi turėti savo paveldą’.
9Pradžioje, prieš visus amžius, jis mane sukūrė,
ir per visus amžius aš nenustosiu būti.
10Šventojoje Padangtėje jam tarnavau,
o paskui Sione užėmiau savo vietą.
11Taip mieste, kurį myli,
jis man davė poilsio vietą;
Jeruzalėje mano valda.
12Įleidau šaknis garbingoje tautoje;
Viešpaties dalyje mano paveldas.
13Išaugau lyg kedras Libane,
lyg kiparisas ant Hermono kalno.
14Išaugau lyg palmė En Gedyje,
lyg oleandrų krūmai Jeriche;
lyg dailus alyvmedis lygumoje
ir lyg platanas prie vandens aš išaugau.
15Kvepėjau lyg cinamonas ar sotvaras
ir skleidžiau malonų kvapą lyg geriausia mira,
lyg galbanas, onychai ir mastikmedžio derva,
lyg smilkalai Padangtėje.
16Skleidžiau savo šakas kaip terpentinmedis;
tókios garbingos ir dailios mano šakos.
17Kraunu dailius pumpurus kaip vynmedis,
ir mano žiedai neša garbingų ir gausių vaisių.
18Gimdau kilnią meilę, pagarbą ir šventą viltį;
būdama amžina, esu dovanota visiems savo vaikams,
kurie jo išrinkti#24,18 Kai kuriuose rankr. eil. 18 praleista..
19Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate,
valgykite iki soties mano vaisių.
20Atminti mane yra saldžiau už medų,
geriau turėti mane, negu medaus korį.
21Kas mane valgo, tas dar labiau manęs alksta,
kas mane geria, tas dar labiau manęs trokšta.
22Kas manęs klauso, tas niekais nenueis,
kas elgiasi, kaip aš liepiu, tas niekad nenusidės“.
Išmintis ir Dievo žodis
23Visa tai – Dievo Aukščiausiojo Sandoros knyga,
Įstatymas, kurį mums Mozė įsakė
kaip paveldą Jokūbo bendrijai.
24Nepavark stengdamasis Viešpaties padedamas,
būk arti jo, kad jis tave pastiprintų.
Tik Visagalis Viešpats yra Dievas,
be jo nėra kito Gelbėtojo#24,24 Kai kuriuose rankr. eil. 24 praleista..
25[Įstatymas] sklidinas išminties
kaip Pišonas
ir kaip Tigras pirmųjų vaisių metu.
26Jis išsilieja supratimu
kaip Eufratas
ir kaip Jordanas per pjūtį.
27Jis patvinsta žinojimu
kaip Nilas
ir kaip Gihonas vynuogių rinkimo metą.
28Pirmasis žmogus išminties niekada gerai nepažino,
nepasiseks nė paskutiniajam jos suprasti.
29Gilèsnės už jūrą jos mintys,
o jos patarimai gilesni už didžiąją bedugnę.
30Kaip upelis iš jos srovės,
plukdantis vandenį į sodą,
31tariau sau: „Palaistysiu savo sodą
ir sudrėkinsiu savo gėlių lysves“.
Nuostabu, kad mano upelis tapo upe,
o mano srovė – jūra.
32Vėl siųsiu savo pamokymą kaip ryto aušrą
ir skleisiu jo šviesą toli.
33Vėl išliesiu mokymą kaip pranašystę
ir paliksiu jį ateinančioms kartoms.
34Žiūrėkite, aš netriūsiau vien sau,
bet visiems, kurie ieško išminties.
Currently Selected:
Siracido 24: LBD-DC
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.