Išminties 7
7
Pagarba išminčiai
1Ir aš iš tikrųjų esu marus žmogus, kaip visi kiti,
palikuonis pirmojo sukurto žmogaus, žemės vaikas.
Motinos įsčiose gavau trapią prigimtį,
2per dešimt mėnesių – kūną ir kraują,
iš vyro sėklos ir malonumo, kuris lydi santuoką.
3Ir aš vos gimęs įkvėpiau visiems bendro oro,
atsirėmiau į tą pačią visiems bendrą žemę;
pravirkdamas išrėkiau tą patį pirmąjį garsą kaip visi,
4buvau rūpestingai auginamas vystykluose.
5Juk joks karalius kitokios gyvenimo pradžios nėra turėjęs,
6visi panašiai ateina į gyvenimą
ir panašiai išeina.
7 #
1 Kar 3,6-9; Išm 9,1-18 Todėl meldžiausi,
ir man buvo suteiktas supratimas,
šaukiausi pagalbos,
ir atėjo pas mane išminties dvasia.
8Ją vertinau labiau, negu skeptrą ir sostą,
o turtus, palyginti su ja, laikiau niekais.
9Nelyginau jos nė su brangakmeniu,
nes visas auksas prieš ją –
tik žiupsnis smilčių,
o sidabras – tik molis.
10Mylėjau ją labiau už sveikatą ir grožį,
branginau labiau už dienos šviesą,
nes jos spindesys niekada negęsta.
11Drauge su ja atėjo man visa, kas gera,
ir iš jos rankų – nesuskaičiuojami turtai.
12Visa tai mane džiugino,
nes išmintis mokė tinkamai juos panaudoti,
nors ir nesupratau, kad ji buvo jų kūrėja.
13Atvira širdimi mokiausi ir norom dalijuosi,
jos turtų neslepiu.
14Juk ji – neišsemiamas lobis mirtingiesiems;
visi, kas įgyja šį lobį, laimi draugystę su Dievu,
jos mokymo dovanomis geriau jį pažįsta.
Išminties šaltinis – Dievas
15Teišmoko mane Dievas išmintingai kalbėti
ir protauti kaip dera man suteiktų dovanų dėka,
nes jis pats vadovauja išminčiai
ir pataiso išmintinguosius.
16Jo rankose – ir mes, ir mūsų žodžiai,
ir visas supratimas bei gebėjimai.
17Juk jis suteikė man tikrą esamų dalykų pažinimą,
kad suvokčiau pasaulio sandarą ir pradmenų jėgą,
18laikų pradžią, pabaigą ir vidurį,
saulėgrįžos kaitą ir metų laikų seką,
19metų ratą ir žvaigždynų padėtį,
20gyvulių prigimtį ir žvėrių būdą,
vėjų galybę ir žmonių mąstymą,
augalų rūšis ir vaistingąsias šaknų savybes.
21Sužinojau, kas paslėpta ir kas aišku,
22nes mane mokė išmintis, visų dalykų išradėja.
Juk ji turi dvasią –
protingą, šventą,
vienatinę, visokeriopą,
jautrią, judrią,
skaidrią, tyrą,
aiškią, nepažeidžiamą, mylinčią gėrį,
įžvalgią,
23nenugalimą, geradarišką, labdaringą,
ištikimą, saugią, ramią,
visagalę, visa prižiūrinčią
ir pripildančią visas dvasias,
protingas, tyras ir jautriausias.
24Juk išmintis judresnė už visa, kas juda;
ji apgaubia visus daiktus ir pripildo savo tyrumo.
25Ji – Dievo galybės alsavimas
ir tyras Visagalio šlovės spinduliavimas;
todėl niekas, kas sutepta, į ją neprasismelkia.
26Ji – amžinosios šviesos atspindys,
nesuteptas Dievo veiklos veidrodis
ir jo gerumo paveikslas.
27Ji viena, bet gali visa aprėpti;
pati nesikeisdama, ji visa atnaujina.
Per kartų kartas ji įeina į šventas sielas,
padarydama jas Dievo draugais ir pranašais,
28nes Dievas myli tik tą,
kuris bendrauja su išmintimi.
29Ji puikesnė už saulę
ir nustelbia visus žvaigždynus.
Palyginti su dienos šviesa, ji atrodo šviesesnė,
30nes dieną išstumia naktis,
o išminties nenugali joks nedorumas.
Currently Selected:
Išminties 7: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.