Mato 9

Paralitiko išgydymas

(Mk 2,1-12; Lk 5,17-26)

1Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą. 2Ir štai jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant neštuvų. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Nenusimink, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“ 3Kai kurie Rašto aiškintojai ėmė murmėti: „Tasai piktžodžiauja!“ 4Skaitydamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kam taip piktai mąstote savo širdyje? 5Kas gi lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’? 6Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, – čia jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, – kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo!“ 7Šis atsistojo ir nuėjo namo. 8Visa tai pamačiusios, minios išsigando ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

Mato pašaukimas

(Mk 2,13-17; Lk 5,27-32)

9Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį. 10#Lk 15,1-2Kai jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių. 11Fariziejai, tai išvydę, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“ 12Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. 13#Mt 12,7Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: #Oz 6,6Aš noriu gailestingumo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.

Pasninkas; nauja ir sena

(Mk 2,18-22; Lk 5,33-39)

14Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“ 15Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

16Niekas palaikio drabužio nelopo naujo milo lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir skylė tik padidėja. 17Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko“.

Kiti išgydymai

(Mk 5,21-43; Lk 8,40-56; 11,14-15; Mt 12,22-24)

18Jam taip bekalbant, prisiartino vienas [sinagogos] vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“. 19Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais.

20Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. 21Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį, išgyčiau“. 22Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Nenusimink, dukterie, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

23Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, 24Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirusi, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo. 25Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė. 26Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

27Jėzui išeinant, du neregiai sekė įkandin ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ 28Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“ 29Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite“. 30Ir atsivėrė jiems akys. Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“ 31Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą.

32Jiems pasitraukus, štai buvo atvestas demono apsėstas nebylys. 33Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų“. 34O fariziejai kalbėjo: #Mt 10,25; 12,24; Mk 3,22; Lk 11,15„Jis išvaro demonus jų valdovo galia“.

Suvargusios minios

(Mk 6,34; Lk 10,2; Jn 4,35-38)

35 # Mt 4,23; Mk 1,39; Lk 4,44 Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negalias. 36Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti #Sk 27,17; 1 Kar 22,17; 2 Met 18,16; Ez 34,5; Zch 10,2; Mk 6,34lyg avys be piemens. 37Tuomet jis tarė mokiniams: #Lk 10,2„Pjūtis didelė, o darbininkų maža. 38Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.

Currently Selected:

Mato 9: LBD-EKU

Highlight

Copy