Jono 10

Gerasis ganytojas

1Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. 2O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. 3Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. 4Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. 5Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.

6Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. 7O Jėzus kalbėjo toliau:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

aš – avių vartai.

8Visi, kurie pirma manęs atėjo,

buvo vagys, plėšikai,

todėl neklausė jų avys.

9Aš esu vartai.

Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.

Jis įeis ir išeis,

ir ganyklą sau ras.

10Vagis ateina

tik vogti, žudyti, naikinti.

Aš atėjau,

kad žmonės turėtų gyvenimą,

kad apsčiai jo turėtų.

11Aš – gerasis ganytojas.

Geras ganytojas

už avis guldo gyvybę.

12Samdinys, ne ganytojas,

kuriam avys ne savos,

pamatęs sėlinantį vilką,

palieka avis ir pabėga,

o vilkas puola jas ir išvaiko.

13Samdinys pabėga, nes jis samdinys,

jam avys nerūpi.

14Aš – gerasis ganytojas:

aš pažįstu savąsias,

ir manosios pažįsta mane,

15 # Mt 11,27; Lk 10,22 kaip mane pažįsta Tėvas

ir aš pažįstu Tėvą.

Už avis aš guldau savo gyvybę.

16Ir kitų avių dar turiu,

kurios ne iš šios avidės;

ir jas man reikia atvesti;

jos klausys mano balso,

ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

17Tėvas myli mane,

nes aš guldau savo gyvybę,

kad ir vėl ją pasiimčiau.

18Niekas neatima jos iš manęs,

bet aš pats ją laisvai atiduodu.

Aš turiu galią ją atiduoti

ir turiu galią vėl ją atsiimti;

tokį priesaką aš esu gavęs

iš savojo Tėvo“.

19Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių. 20Daugelis sakė: „Jis velnio apsėstas ir šėlsta. Kam jo klausote?“ 21Kiti tvirtino: „Tai ne apsėstojo kalbos. Argi gali velnias atverti neregiams akis?!“

Jėzus apie savo dievystę

22Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema. 23Jėzus vaikščiojo šventykloje po Saliamono stoginę.

24Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“ 25Jėzus jiems atsakė:

„Aš jums pasakiau, tik jūs netikite.

Mano darbai, kuriuos aš darau

savo Tėvo vardu,

liudija apie mane.

26Bet jūs netikite,

nes jūs – ne manosios avys.

27Manosios avys klauso mano balso;

aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

28Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą;

jos nežus per amžius,

ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.

29Tėvas, kuris man jas davė#10,29 Kai kuriuose rankr.: „Ką Tėvas man davė...“,

yra aukščiau už viską,

ir niekas jų neišplėš

iš Tėvo rankos.

30Aš ir Tėvas esame viena“.

31Ir vėl žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį užmušti. 32O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ 33Žydai jam atsakė: #Kun 24,16„Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“. 34Jėzus atsakė:

„Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta:

# Ps 82,6 Aš tariau: jūs esate dievai!?

35Taigi [Įstatymas] vadina dievais tuos,

kuriems skirtas Dievo žodis,

ir Raštas negali būti panaikintas.

36Tad kaip jūs galite sakyti

tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin:

‘Tu piktžodžiauji’, –

kai jis pareiškė:

‘Aš – Dievo Sūnus!’?

37Jei aš nedarau savo Tėvo darbų,

netikėkite manimi!

38O jeigu darau ir manimi netikite,

tikėkite darbais,

kad pažintumėte ir suprastumėte,

jog Tėvas manyje ir aš jame“.

39Jie dar kartą mėgino jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų. 40Jėzus vėl pasitraukė į Užjordanę, #Jn 1,28kur anksčiau krikštijo Jonas, ir apsistojo tenai. 41Daugelis ėjo pas jį ir kalbėjo: „Jonas, tiesa, nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis pasakė apie šitą žmogų, buvo teisybė“. 42Ir daugelis įtikėjo jį tame krašte.

Currently Selected:

Jono 10: LBD-EKU

Highlight

Copy