Jeremijo 31

1„Tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, –

aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas,

ir jos bus mano tauta“.

2Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo,

rado malonę dykumoje“.

Kai Izraelis ieškojo ramybės,

3iš tolo man pasirodė VIEŠPATS:

„Amžina meile aš pamilau tave,

todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.

4Vėl tave atstatysiu;

mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta!

Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina,

žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.

5Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose;

sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.

6Taip! Diena ateis, kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks:

‘Kelkitės! Eikime į Sioną,

pas VIEŠPATĮ, savo Dievą’“.

7Taip kalba VIEŠPATS:

„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui,

valiuokite pirmajai tarp tautų!

Skelbkite, garbindami ir sakydami:

‘Savo tautą, Izraelio likutį,

išgelbėjo VIEŠPATS!’

8Štai parvesiu juos iš šiaurės krašto,

surinksiu iš žemės pakraščių.

Tarp jų – akli ir raiši,

moterys su vaikais ir gimdyvės;

visi drauge sugrįš kaip didi bendrija!

9Verkdami jie eis namo,

bet aš vesiu juos guosdamas.

Vesiu juos prie tekančių upokšnių

lygiu keliu, kad niekas neklupinėtų,

nes aš esu Izraelio tėvas,

o Efraimas – mano pirmagimis.

10Klausykitės, tautos, VIEŠPATIES žodžio!

Skelbkite jį tolimuose pajūriuose!

Sakykite: ‘Tas, kuris išblaškė Izraelį,

surinks ir ganys jį kaip kerdžius savo kaimenę.

11Taip, nes VIEŠPATS išpirko Izraelį,

atpirko jį iš galingesnės už jį rankos.

12Jie ateis ir džiūgaus ant Siono aukštumų,

suplauks prie VIEŠPATIES dovanų:

grūdų, jauno vyno ir šviežio aliejaus,

avių ir jaučių prieauglio.

Patys jie bus kaip gerai laistomas sodas

ir turės visko, ko jiems reikia.

13Merginos tuomet linksmai šoks

drauge su jaunais ir senais,

nes jų gedulą pakeisiu džiaugsmu,

guosiu juos ir džiuginsiu kenčiančius.

14Kunigus valgydinsiu rinktine atnašų dalimi,

o mano tauta sotinsis mano dovanomis’“, –

tai VIEŠPATIES žodis.

15Taip kalba VIEŠPATS:

# Mt 2,18 „Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje,

raudojimas ir graudus verksmas!

# Pr 35,16-19 Rachelė rauda savo vaikų;

ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra“.

16Taip kalba VIEŠPATS:

„Nustok aimanavusi,

nusišluostyk ašaras,

nes už tavo vargą bus atlyginta, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

jie sugrįš iš priešų krašto!

17Viltinga tavo ateitis, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!

18Tikrai girdėjau Efraimą raudant:

‘Tu mane plakei, ir aš priėmiau plakimą.

Aš buvau kaip neprijaukintas veršis.

Sugrąžink mane, leisk man sugrįžti,

nes tu esi VIEŠPATS, mano Dievas.

19Nors ir nutrūkau nuo saito, bet gailėjausi;

atėjęs į protą, sudaviau į šlaunį#31,19 Veiksmas nerimo, liūdesio ir gailesčio jausmams išreikšti..

Esu sugėdintas ir raustu,

priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes’.

20Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,

mano numylėtas vaikas?

Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,

vis menu jį su ilgesiu.

Mano širdis dėl jo plaka,

aš tikrai jo pasigailėsiu, – tai VIEŠPATIES žodis.

Kvietimas sugrįžti

21Pasistatyk ant kelio rodykles,

nužymėk pati sau kelią ženklais,

įsidėmėk vieškelį – kelią,

kuriuo atėjai.

Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta,

sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.

22Kiek ilgai dar svyruosi,

maištingoji dukterie?

Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje:

moteris apkabins vyrą“.

23Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’ 24Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis, 25nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius“. 26Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.

27„Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį. 28Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, – tai VIEŠPATIES žodis. – 29Tomis dienomis žmonės nebesakys: #Ez 18,2‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’ 30Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.

31Tikėkite manimi, #Hbr 8,8-12ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai sudarysiu #Mt 26,28; Mk 14,24; Lk 22,20; 1 Kor 11,25; 2 Kor 3,6naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. 32Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, – tai VIEŠPATIES žodis. – 33#Hbr 10,16Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis. – Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. 34Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės #Hbr 10,17daugiau nebeatminsiu“.

35Taip kalba VIEŠPATS,

kuris duoda saulę, kad šviestų dieną,

įpareigoja mėnulį ir žvaigždes, kad šviestų nakčia,

kuris pažadina jūros bangų šniokštimą,

kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS:

36„Tik jei tie įstatai

pranyktų be mano valios, – tai VIEŠPATIES žodis, –

Izraelio palikuonys

amžinai liautųsi buvę tauta mano akyse“.

37Taip kalba VIEŠPATS:

„Tik jei aukštybėse dangūs bus išmatuoti

ar gelmėse žemės pamatai ištirti,

aš atmesiu visus Izraelio palikuonis dėl visa,

ką jie yra padarę, – tai VIEŠPATIES žodis.

38Tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai VIEŠPATIES miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto ligi Kampo vartų. 39Matavimo virvė sieks dar toliau: tiesiai iki Garebo kalvos, o paskui pasuks Gojos link. 40O visas lavonų ir pelenų slėnis, visi šlaitai viršum Kidrono slėnio, iki pat Arklių vartų kampo rytų pusėje, bus pašvęsti VIEŠPAČIUI. Miestas niekuomet nebebus nuniokotas ar sunaikintas“.

Currently Selected:

Jeremijo 31: LBD-EKU

Highlight

Copy