Izaijo 34
34
Edomo nuteisimas
1Ateikite, tautos, ir išgirskite!
Klausykitės atidžiai, gentys!
Teišgirsta žemė ir tai, ko ji pilna,
pasaulis ir visi jo kūriniai!
2 VIEŠPATS įpykęs ant visų tautų
ir įšėlęs ant visų jų galybių.
Jis paliko jas prapulčiai,
atidavė sunaikinti kaip atnašą.
3Jų užmuštieji bus metami į gatves,
jų lavonai dvoks maitos tvaiku,
kalnai permirks jų krauju,
4visos kalvos bus juo paplūdusios.
#
Lk 21,26; Apr 6,13-14 Kaip knyga užsiskleis dangus,
ir kris jo visos galybės,
kaip krinta lapai nuo vynmedžio
ar figmedžio.
5Kai mano kalavijas bus iškeltas danguje,
jis kris staiga ant #Iz 63,1-6; Jer 49,7-22; Ez 25,12-14; 35,1-15; Am 1,11-12; Abd 1-14; Mal 1,2-5Edomo, ant tautos,
kurią aš palikau prapulčiai – teismui.
6 VIEŠPATS laiko rankoje kalaviją, visą kruviną,
aptekusį riebalais,
ėriukų ir ožių krauju, avinų inkstų taukais,
nes VIEŠPAČIUI atnašaujama auka Bocroje,
didelis kraujo praliejimas Edomo krašte.
7Buivolai kris kartu su jais,
jautukai – kartu su jaučiais.
Nuo kraujo jų kraštas bus girtas,
žemė persisunkusi atnašų taukais.
8 VIEŠPAČIUI priklauso keršto diena,
atpildo už Sioną metai.
9Edomo upėse vanduo pasrus degutu,
dulkės jame virs siera,
ir jo kraštas taps liepsnojančios dervos žeme.
10Nesiliaudami nei naktį, nei dieną,
be perstojo #Apr 14,11; 19,3kils dūmų debesys.
Žemė per kartų kartas bus tuščia,
per amžių amžius niekas per ją neis.
11Kuosa ir ežys ją užvaldys,
apsigyvens apuokas ir varnas.
VIEŠPATS matuos ją sąmyšio mastu
ir dykynės svambalu;
satyrai#34,11 Žr. Iz 13,21. ten jausis kaip namie.
12Edomo kilmingųjų daugiau nebeliks,
nebebus, ką skelbti karaliumi,
didžiūnai išnyks.
13Užžels jų rūmai brūzgynais,
usnimis ir šilojais jų pilys.
Kraštas virs šakalų valdomis,
taps stručių lindyne.
14Laukinės katės susitiks su hienomis,
satyrai šūkaus vienas kitam.
Net Lilita#34,14 Liaudies pasakojimų demonė, klajojanti po dykumą. ten įsikurs,
ten ras sau poilsiui vietą.
15Šokli angis ten kraus sau lizdą,
dės kiaušinius, perės vaikus ir
augins juos savo paunksmėje.
Būriuosis ten ir pesliai,
kiekvienas – su savo patele.
16Susiraskite VIEŠPATIES knygoje ir paskaitykite,
kas joje sakoma: „Nė vienas tų gyvūnų nedels atsirasti,
nes taip paliepė VIEŠPATIES lūpos
ir jo dvasia visus ten surinks.
17Jis pats jiems paskyrė likimą ir
savo rankos mostu jų dalį žemėje atidalijo“.
Amžinai ji priklausys jiems,
ir jie gyvens ten per kartų kartas.
Currently Selected:
Izaijo 34: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
