Morkaus 3

Jėzus gydo

(Mt 12,9-16; Lk 6,6-19)

1Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. 2Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti. 3Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ 4O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. 5Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo. 6Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

7Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, 8Jeruzalės ir Idumėjos, iš Užjordanės bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. 9#Mk 4,1; Lk 5,1-3Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. 10Mat jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi norėdami prisiliesti. 11Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ 12Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.

Apaštalų pašaukimas

(Mt 10,1-4; Lk 6,12-16)

13Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį. 14Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio 15ir jie turėtų galią išvarinėti demonus. 16Paskyrė Dvylika: Simoną, pavadinęs jį Petru, 17Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadino Boanerges, tai yra „griaustinio vaikai“), 18Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananają#3,18 Žr. Mt 10,4. 19ir Judą Iskarijotą, kuris jį ir išdavė.

Priešiškumas Jėzui

(Mt 12,24-30; Lk 11,15-23)

20Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. 21Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis netekęs nuovokos.

22Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: #Mt 9,34; 10,25„Jis turi Belzebulą“, ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“. 23O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? 24Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. 25Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. 26Todėl, jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. 27Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.

Nuodėmės Šventajai Dvasiai

(Mk 12,31-32; Lk 12,10)

28„Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų, 29bet #Lk 12,10jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. 30Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.

Tikroji šeima

(Mt 12,46-50; Lk 8,19-21)

31Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir lauke sustoję per kitus prašė jį iškviesti. 32Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“. 33O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ 34Ir apžvelgęs aplink sėdinčius pasakė: „Štai mano motina ir broliai! 35Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.

Currently Selected:

Morkaus 3: LBD-KAN

Highlight

Copy