Luko 14

Vandenlige sergančiojo išgydymas

1Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį. 2Štai jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus. 3Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: „Valia per šabą gydyti ar ne?“ 4Tie tylėjo. Tada jis ėmė išgydė jį ir paleido. 5O jiems pasakė: #Mt 12,11„Jei kurio iš jūsų sūnus ar galvijas#14,5 Kai kuriuose rankr.: „asilas ar jautis“. įkris į šulinį, argi tučtuojau neištrauks jų šabo dieną?!“ 6Ir jie nesugebėjo į tai atsakyti.

Pirmosios vietos

7Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą: 8#Pat 25,6-7„Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave 9ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. 10Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius. 11#Mt 23,12; Lk 18,14Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.

Svečių kvietimas

12Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. 13Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, 14tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime“.

Nedėkingi svečiai

(Mt 22,2-10)

15Tai išgirdęs, vienas svečias jam tarė: „Palaimintas, kas vaišinsis Dievo karalystės pokylyje!“ 16Jėzus atsiliepė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. 17Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’. 18Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo atsikalbinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti’. 19Vėl kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti’. 20Trečias tarė: ‘Vedžiau, todėl negaliu atvykti’.

21Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus’. 22Tarnas ir vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip buvai liepęs, padaryta, bet dar yra vietos’. 23Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni. 24Sakau jums, – nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’“.

Tikrieji mokiniai

(Mt 10,37-38; Mk 8,34)

25Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: 26#Mt 10,37„Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, negali būti mano mokinys. 27#Mt 10,38; 16,24; Mk 8,34; Lk 9,23Kas neneša savo kryžiaus ir eina paskui mane, negali būti mano mokinys.

28Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti? 29Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: 30‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.

31Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar turėdamas dešimt tūkstančių karių pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! 32Jei ne, tai anam dar toli esant siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. 33Taip pat kiekvienas jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.

Druska

(Mt 5,13; Mk 9,50)

34Druska – geras daiktas. Bet jei druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti? 35Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui, o išberiama laukan. Kas turi ausis, teklauso!“

Currently Selected:

Luko 14: LBD-KAN

Highlight

Copy