Jono 6

Duonos padauginimas

(Mk 6,32-44; Lk 9,10-17)

1Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. 2Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. 3Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. 4Artėjo žydų šventė Velykos#6,4 ST – Pascha.. 5Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ 6Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. 7Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“. 8Vienas mokinys, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: 9„Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ 10Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. 11Tada Jėzus paėmė duoną, padėkojo ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems, taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. 12Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite nulikusius gabalėlius, kad niekas nepražūtų“. 13Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. 14Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“. 15O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

Jėzus eina vandeniu

(Mt 14,22-33; Mk 6,45-52)

16Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, 17sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. 18Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas. 19Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. 20O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!“ 21Jie panoro jį pasiimti į valtį, o valtis iškart priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

Jėzus – gyvybės duona

22Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. 23Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos. 24Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. 25Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“ 26O Jėzus prabilo į juos:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jūs ieškote manęs ne dėl to,

kad esate matę ženklų,

bet kad prisivalgėte duonos ligi soties.

27Plušėkite ne dėl žūvančio maisto,

bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!

Jo duos jums Žmogaus Sūnus,

kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs“.

28Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ 29Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“. 30Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? 31Antai #Iš 16,4.15mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: #Ps 78,24Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“. 32Tada Jėzus tarė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

tai ne Mozė

davė jums duonos iš dangaus,

bet mano Tėvas

duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

33Dievo duona nužengia iš dangaus

ir duoda pasauliui gyvybę“.

34Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ 35Jėzus atsakė:

„Aš esu gyvybės duona!

Kas ateina pas mane,

niekuomet nebealks,

ir kas tiki mane,

niekuomet nebetrokš.

36O aš jau esu jums sakęs:

jūs mane regėjote, bet netikite.

37Visi, kuriuos man duoda Tėvas,

ateis pas mane,

ir ateinančio pas mane

aš neatstumsiu,

38nes aš nužengiau iš dangaus

vykdyti ne savo valios,

bet valios to, kuris mane siuntė.

39O mano Siuntėjo valia reikalauja,

kad nepražudyčiau nė vieno,

kuriuos jis man pavedė,

bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

40Tokia mano Tėvo valia,

kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį,

turėtų amžinąjį gyvenimą;

todėl aš jį prikelsiu

paskutiniąją dieną“.

41Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“. 42Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“ 43Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję!

44Niekas negali ateiti pas mane,

jei mane pasiuntęs Tėvas

jo nepatraukia;

ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

45Pranašų parašyta:

# Iz 54,13 Ir bus visi mokomi Dievo.

Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė,

ateina pas mane.

46Bet tai nereiškia,

jog kas nors būtų Tėvą regėjęs;

tiktai kuris iš Dievo yra,

tas jį regėjo.

47Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą.

48Aš esu gyvybės duona.

49Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

50O štai ši duona

yra nužengusi iš dangaus,

kad, kas ją valgys, nemirtų.

51Aš esu gyvoji duona,

nužengusi iš dangaus.

Kas valgys šią duoną,

gyvens per amžius.

Duona, kurią aš duosiu,

yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.

52Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ 53O Jėzus jiems kalbėjo:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno

ir negersite jo kraujo,

neturėsite savyje gyvybės!

54Kas valgo mano kūną

ir geria mano kraują,

tas turi amžinąjį gyvenimą,

ir aš jį prikelsiu

paskutiniąją dieną.

55Mano kūnas tikrai yra valgis,

ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

56Kas valgo mano kūną

ir geria mano kraują,

tas pasilieka manyje, ir aš jame.

57Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas

ir aš gyvenu per Tėvą,

taip ir tas, kuris mane valgo,

gyvens per mane.

58Štai duona,

nužengusi iš dangaus!

Ji ne tokia,

kokią protėviai valgė ir mirė.

Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.

59Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.

60Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ 61Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? 62O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!

63Dvasia teikia gyvybę,

o kūnas nieko neduoda.

Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau,

yra dvasia ir gyvenimas.

64Bet kai kurie iš jūsų netiki“.

Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. 65Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.

66Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.

Petro išpažinimas

67Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ 68#Mt 16,16; Mk 8,29; Lk 9,20Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. 69Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“. 70Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“. 71Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.

Currently Selected:

Jono 6: LBD-KAN

Highlight

Copy