Jono 14
14
1Tegul neišsigąsta jūsų širdys!
Tikite Dievą, tikėkite ir mane!
2Mano Tėvo namuose daug buveinių.
Antraip argi būčiau sakęs:
‘Einu jums vietos paruošti!’?
3Kai nuėjęs paruošiu,
vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu,
kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.
4Kur aš einu, jūs žinote kelią“.
5Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ 6Jėzus jam sako:
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.
Niekas nenueina pas Tėvą
kitaip, kaip tik per mane.
7Jeigu pažinote mane,
tai pažinsite ir mano Tėvą.
Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
8Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. 9Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!
Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!
Tad kaip tu gali sakyti:
‘Parodyk mums Tėvą’?
10Nejau tu netiki,
kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?!
Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu.
Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus.
11Tikėkite manimi,
kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje.
Tikėkite bent dėl pačių darbų!
12Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau,
ir dar už juos didesnių,
nes aš keliauju pas Tėvą.
13Ir ko tik prašysite mano vardu,
aš padarysiu,
kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje.
14Jei ko prašysite manęs mano vardu,
aš padarysiu.
Apie Šventąją Dvasią
15Jei mane mylite,
jūs laikysitės mano įsakymų;
16aš paprašysiu Tėvą,
ir jis duos jums kitą Globėją#14,16 Arba: „Užtarėją“, „Guodėją“.,
kuris liktų su jumis per amžius, –
17Tiesos Dvasią,
kurios pasaulis neįstengia priimti,
nes jos nemato ir nepažįsta.
O jūs ją pažįstate,
nes ji yra pas jus ir bus jumyse.
18Nepaliksiu jūsų našlaičiais –
ateisiu pas jus.
19Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys.
O jūs mane matysite,
nes aš gyvenu ir jūs gyvensite.
20Tai dienai atėjus, jūs suprasite,
kad aš esu savo Tėve,
ir jūs manyje, ir aš jumyse.
21Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi,
tas tikrai mane myli.
O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas,
ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu“.
22Judas – ne anas Iskarijotas – paklausė: „Viešpatie, kaipgi čia ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?“ 23Jėzus jam atsakė:
„Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,
ir mano Tėvas jį mylės;
mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.
24Kas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko.
O žodis, kurį girdite, ne mano,
bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.
25Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus,
26o Globėjas – Šventoji Dvasia,
kurį mano vardu Tėvas atsiųs, –
jis išmokys jus visko ir viską primins,
ką esu jums pasakęs.
27Aš jums palieku ramybę,
duodu jums savo ramybę.
Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis.
Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!
28Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau:
aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus!
Jei mylėtumėte mane,
džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą,
nes Tėvas už mane aukštesnis.
29Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau,
kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę.
30Jau nebedaug su jumis kalbėsiu,
nes ateina šio pasaulio kunigaikštis.
Nors jis neturi man galios,
31bet pasaulis privalo pažinti,
jog aš myliu Tėvą ir taip darau,
kaip jis yra man įsakęs.
Kelkitės, eikime iš čia!
Currently Selected:
Jono 14: LBD-KAN
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
