Hebrajams 12

1Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, 2žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. 3Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! 4O jums dar ir neteko priešintis iki kraujo, grumiantis su nuodėme.

Tėviškas Dievo auklėjimas

5Nejaugi būsite užmiršę paguodos žodžius, pasakytus jums kaip sūnums:

# Job 5,17; Pat 3,11-12 Mano sūnau,

nepaniekink Viešpaties auklybos

ir nenusimink jo baramas,

6 nes Dievas griežtai auklėja, ką myli,

ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia.

7Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?! 8Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. 9Jau mūsų kūno tėvai mus pabausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?! 10Juk anie savo nuožiūra mus drausmino nedaugeliui dienų, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume jo šventumo dalininkais. 11Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. 12#Iz 35,3Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius 13ir #Pat 4,26vaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus, kad kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.

14Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties. 15Žiūrėkite, kad kas nors nenustotų Dievo malonės, kad kokia #Įst 29,18karti žalinga šaknis neišleistų daigų ir daugelis ja nesusiterštų, 16kad neatsirastų ištvirkėlių ir šventenybių niekintojų kaip Ezavas, #Pr 25,29-34už valgio kąsnį pardavęs pirmagimio teises. 17#Pr 27,30-40Jūs žinote, kad jis ir paskui, norėdamas gauti palaiminimą, buvo atmestas ir nerado progos atgailai, nors su ašaromis jos ieškojo.

Senoji ir Naujoji Sandoros

18 # Iš 19,16-22; 20,18-21; Įst 4,11-12; 5,22-27 Jūs prisiartinote ne prie apčiuopiamo ir ugnimi liepsnojančio kalno ar prie audringos tamsos, ar ūkanų, ar viesulo, 19ar trimito skardesio, ar žodžių skambesio, kurį išgirdę žmonės meldė daugiau jiems nebekalbėti. 20Mat jie negalėjo pakelti įsakymo: #Iš 19,12-13Net jeigu gyvulys paliestų kalną, jis turi būti užmuštas akmenimis. 21Anas reginys buvo toks baisus, jog Mozė pasakė: #Įst 9,19„Bijau ir visas drebu!“ 22Bet jūs esate prisiartinę prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangaus Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir iškilmingojo sambūrio, 23prie danguje įrašytųjų pirmagimių Bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie ištobulintų teisiųjų dvasių 24ir prie Naujosios Sandoros Tarpininko Jėzaus bei prie apšlakstymo krauju, kuris byloja geriau už #Pr 4,10Abelio kraują.

Ištikimybė Jėzaus Sandorai

25Žiūrėkite, kad neatstumtumėte kalbančiojo, nes jeigu anie neišsisuko, kai atmetė tą, kuris žemėje davė įspėjimų, tai juo labiau neišsisuksime mes, nusigręžę nuo to, kuris kalba #Iš 20,22iš dangaus. 26Jo balsas anuomet drebino žemę, o dabar jis žada: #Ag 2,6Aš dar kartą sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir dangų! 27Žodžiai dar kartą rodo, kad sudrebintieji dalykai kaip sutvertieji bus permainyti, kad pasiliktų tai, kas nesudrebinama. 28Todėl gaudami nepajudinamą karalystę, būkime dėkingi ir deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir baime, 29nes mūsų #Įst 4,24Dievas yra ryjanti ugnis.

Currently Selected:

Hebrajams 12: LBD-KAN

Highlight

Copy