Mataibo 22
22
Suxi aagai ïmo maaxidaragai aatagi aagaitai ïmo bagimi
1Dai Suxi aagidi ïpï ïmo maaxidaragai aatagi go fariseos aagaitai ïmo kunataragai. 2Daidi potïtïdai ïgai,
—Gïn aagidamu aanï ix dukatai aatabuayi Diuxi gatïanïitai ïgai. Gobai ïr ïpïandukami xïïxkadï ïmo Rey idui ïmo kunataragai bagimi ka onta agaitai maradï. 3Dai go Rey ïkiaxdïrï ka bapaiditadai mui óídakami sai dadana go kunataragiana. Dai gokiïrï aidïxi ka bhai duñixitadai go bagimi sai otoi ïgai pipioñigadï aipako saidi aagidana ïgai go bapaidadї sai dadana go kunataragiana. Dïï maiti ipïrhi ïgai xi dadiagi. 4Daidi otoi ïgai ïpï jaa pipioñigadï sai ïpamu aagidana ïgai go galbaaxi bapaidadї.
—Mïïka abïr aagida go odami sai ka bhai gï duu go kuadagai. Aagidabïrai sai ka kodai aanï tuturu ïmadï jaa buxtaki gikoñikami dai sai otoma dadana go kunataragiana— itïtïdai go Rey.
5—Dai podui go pipioñi, mïï aagidi ïgai go odami dïï modukai go odami mai ïïgidi dai maiti ipïrhi xi iimiagi. Bhaiyoma mos oidi ïgai ixtumaxi ibuadatadai. Ïmoko jii dai mïï nïida agai ïxikami dai ïmai biakatadai ïma maaxi aaduindagai. 6Dai jaa bui go ojotosadï go Rey dai soi dodai dai koi.
7Xi kaxkïdï bhamu go Rey dai otoi sandadarugadï dai bïïxi koi ïgai ix makïdï gakoitadai pipioñigadï. Bïïxi mïmïji ïgai go gïgïr kiikidї xako óídakatadai go gakodadami ïpï. 8Daidi bhodïrï potïtïdai go Rey go pipioñigadï,
—Ka bhai gï duu bïïxi ixtumaxi go kunataragai bïïtarï dïï ïgai ix makïdï bapaidi aanï mai kïï idui dai ka mai bia oigaragai xi gïr urabagi— itïtïdai. 9—Iimibïrai tudu no aipakoga kayana dai bapaida xorai tïïgiagi aapimï sai dadana go kunataragiana— itïtïdai.
10Dai go pipioñigadï iji aipako kayana dai bïïxi ïmpagi ïgai odami xïïki tïï ïgai, kïï tutiakami dai modukai mai kïï tutiakami ïpï. Dai podukai gia kïï suda go gïï tukabi ami xako pogïdui go kunataragai.
11Dai laachkïdï ami baa go Rey dai biatulda agai bapaidadї dai gï tïgito tïï go Rey sai ami daja ïmo kïïrhi ix makïdï maiti gï aadaka go yukuxi ix makïdï gï agai go kunataragai bïïtarï. 12Daidi go Rey potïtïdai go kïïrhi,
—¿Aapi kïïrhi, dukatai baa aapi tami kunataragiana maiti gï aadatai go yukuxi ix makïdï gï agai tami bïïtarï?— itïtïdai.
Dai go kïïrhi mai tïï ix tïdagi dai mai aa noraidi ñoki.
13Daidi go Rey potïtïdai pipioñigadï aidï,
—Kïïga abïr bupura ïïkadï dai ïïkasodï dai kidigana abïr busaida xako tukamuga. Amïka tudu xako suanïiña odami dai kïrïnaiña taatamudï soimaaxi taatamaitai— itïtïdai. Po tudu idui go Rey go kunataragïrï— itïtïdai Suxi.
14Daidi bhodïrï potïtïdai Suxi go fariseos ïpï sai,
—Gïn aagidi aanï go maaxidaragai aatagi gobai sai maatïkana aapimï ix dukatai aatabuayi Diuxi. Ga bapaidi ïgai mui óídakami saidi urabana tudu dïï gia mosïkaxi chïki urapïkïiña dai ïgai ïr ïko bubaidadï Diuxi— itïtïdai Suxi go fariseos.
Gïpiïrï buaja ïrhiditadai go dudunukami Suxi
15Dai bhodïrï maigobai iji go fariseos abhiadïrï xako gaatagatadai Suxi. Ïko iji ïgai dai bhai dui ñoki gaagaitai ixtukïdï gïpiïrï bupadagi go Suxi ixtumaxikïdï aagadagi ïgai. 16Dai bhodïrï otoi ïgai chïki aaduñdï ïmadï jaa ix makïdï ïr aaduñdï go Rey Herodes, otoi ïgai saidi mïï aatagidiña ïgai go Suxi. Daidi potïtïdai ïgai go Suxi,
—Aapi maatïtuldiadami, kïï maatï aatïmï sai aapi go ïïgi buaboi aatagi aagaiña. Kïï sïïrhi gatïtïïgidi aapi go aatagi ix makïdï ïr tïgibudadï Diuxi tudu. Kïïga mai duadikoitai aagidiña aapi odami ixtumaxi ïr buaboi toma xoraikagi ïgai tudu— itïtïdai. 17—Kaxkïdï gï tïkaka rïrhidi ïmo ixtumaxi— itïtïdai. —¿Bhai ix ïr sïïrhi xi tïïgidagi aatïmï go kuota ix makïdï gïr tanïi go gïï dunukami César tïgidukïdï?— itïtïdai. —¿Gï agai xi ix tïïgidagi aatïmï go kuota, cho xia?— itïtïdai ïgai go Suxi.
18Daidi Suxi kïï maatï sai gïpiïrï daituda ïrhidi ïgai dai pokaiti. Daidi potïtïdai ïgai,
—Aapimï kïï tutiakami dukai gïn dadasai dai mai kïï tutuiga aapimï. ¿Tui mïxi gin buirumada ïrhidi gïpiïrï gin daituda ïrhiditai go gïï dunukami buidïrï?— itïtïdai. 19—Gin tïïgidabïrai go tuminxi ixtukïdï gï aa namïidi go kuota tudu— itïtïdai.
Mïtaidi buapi Suxi ïmo tuminxi. 20Daidi Suxi potïtïdai,
—¿Borï modï dai tïtiaradï bia go tuminxi?— itïtïdai.
21Daidi go ix makïdï gïpiïrï buaja ïrhidi potïtïdai aidï,
—Go gïï dunukami César tïgidukïdï modï bia gobai ïmadï tïtiaradï— itïtïdai.
Daidi Suxi potïtïdai aidï,
—¿Maiti ix ïr César tuidadï go tuminxi biakatai modï dai tïtiaradï? Tïïgidabïrai César ixtumaxi ïr ïgai tuidadï tudu dai tïïgidabïrai Diuxi ixtumaxi ïr Diuxi tuidadï ïpï— itïtïdai. 22Dai ix makïdï gïpiïrï buaja ïrhiditadai go Suxi ka mai tïï ixdukatai gïn tïtïgitoagi kaïkai aatagidï. Dai ka dagito dai maigobai iji.
Go Saduseos tïkakai go Suxi ïmo xijiakami tïkakaragai xaïrogida ïrhiditai
23Dai aidï tasïrï ami dada chïki Saduseo ïpï ami xako dakatadai go Suxi. Go Saduseos mai buaboitudai sai oidaga duakaragai koidadï bïïtarï. Dai kaxkïdï gatïkakai ïgai go Suxi ïmo xijiakami tïkakaragai go duakaragaikïdï po gï ïrhiditai sai maiti ixtutuidimu Suxi ix kïïga aa noraidagi. Daidi potïtïdai ïgai,
24—Gïr maatïtuldiadamiga— itïtïdai. —Go Moiseskaru gïr biturhi ojai xako ikaiti sai,
Xi ïmo kïïrhi mukiagi mai kia maamarakatai oñigadï abhana sai gï agai xi sukurhidï go imiadï ïmadï biyagi go biudu. Sai gï agai xi mamaatadagi ïgai go biudu abhana xïgidï bïïtarï— itïtïdai.
25—Gï aagidamu aatïmï ix dukatai daibusai ïmo imidagai pai gïr aagida aapi ix dukatai maaxkamu xïxkadï duduakagi koidadï ïpamu— itïtïdai. —Їmo imidagai tami gïr saagida oidakatadai kubarakami xixïgïmï. Dai go gaxiïgi ïmadï bii ïmo oki dai muu ïgai mai kia maratakai abhana. Dai bhodïrï ix makïdï miadïrï oidi ïmadï bii go biudu dai gokiïrï muu ïpï mai kia maratakai. 26Dai gokiïrï go gïmai ix makïdï miadïrï oidi ïmadï bii go oki ïpï dai muu ïpï mai kia maaratakai. Podui bïï kubarakami go kïkïïrhi dai bïïxi koi mai kia maratakai tomarhi ïmadutai ïgai. 27Dai gokiïrï muu go oki ïpï. 28Xibi gïr aagidañi, ¿Borai oñigadï ka agai go oki xïïxkadï duduakagi koidadï ïpamu? Bïï kubarakami go kïkïïrhi ïmadï bitadai ïgai tudu— itïtïdai ïgai po gïn ïrhiditai sai maiti ixtutuidimu go Suxi ix aa noraidagi.
29Daidi Suxi potïtïdai,
—Aapimï Saduseo mai kïïga gïn tïtïitoi mai maatïkatai aapimï ix kaiti Diuxi ñokidï. Dai mai maatï aapimï xïïxi bia Diuxi gubukarhigai ïpï— itïtïdai. 30—Daiñi, xïxkadï gïn duduakagi koidadï ka maiti gaïmadï bipiïdamu ïgai. Amaxi ïpïan maaxkamu ïgai tïtïañikarudï Diuxi ix makïdï tïbagiana daraka. Kïïga gï maatï tudu sai go tïtïañikarudï Diuxi maiti gaïmadï bipiïyi tudu— itïtïdai.
31—¿Maiti mïx kia nïidi Diuxi ñokidïrï xako ikaiti Diuxi sai,
32 Go Abraamkaru ïmadï Isaakaru dai Jakobokaru kïïga gin buaboitudai Diuxigadïkatai aanï? ikaiti Diuxi ojadïrï.
—Daiñi, gobai itïiya ïrhidi sai kia óídaga iibhïadï ïgai. Ïma dukai ¿Dukatai buaboitudaiña ïgai Diuxi? Dai óídakatai iibhïadï ïgai kïïga maatiga maaxi sai gia oidaga duduakaragai koidadï bïïtarï— itïtïdai Suxi go Saduseos.
33Dai go odami mai tïtïgaitadai ixtumaxi gïn tïtïgitoagi mos ïï saitudagakatai Suxi ñokidï.
Suxi aagai go sïïrhikami bamioma namïakïdï
34Daidi go fariseos kaïkatadai xi gïn bupui ñokaitadai go Saduseos ïmadï Suxi dai tïgito nïidi saidi Suxi kïïga saitudakan dukai aa noraidi ñoki dai go Saduseos ka mos dodorhi bitadai. Ka mai tïtïgaitadai ïgai ix dukatai maitiagi go Suxi tudu. Daidi bhodïrï gïn ïmapagi chïki fariseos ami xako dakatadai Suxi. 35Dai ïmadutai ïgai ix makïdï ïr gatïtïïgiadami sïïrhikami ñokidi go Suxi dai tïkakai ïmo xijiakami ïpï. Po ïrhiditadai ïgai saidi maaxituda agai sai go Suxi mai buaboikïdï ïr otosadï Diuxi tudu. Daidi potïtïdai ïgai,
36—Aapi Suxi, aapi ïr Maatïtuldiadami kaxkïdï gin aagidañi, ¿Ix makïdï sïïrhikami ïgai dai bamioma gï aagai ix ïïgiadagi aatïmï? ¿Ix makïdï bamioma ïr namïakïdï tudu?— itïtïdai.
37Dai Suxi potïtïdai,
—Gï aagidamu aanï ix kaiti go bamioma namïakami— itïtïdai. —Gobai ikaiti sai,
Bïïxi gïn ibhïdagakïdï dai gïn tïgibudagakïdï dai gïn gubukarhigakïdï abïr oigïdada Diuxi Gïr Nukadakami ikaiti gobai.
38Gobai ïr go bamioma namïakïdï sïïrhikami— itïtïdai.
39—Dai go sïïrhikami ix makïdï oidi bhaitoma ïpïan kaiti. Gobai ikaiti sai,
Ix xïïxi gï oigïdai aapi ïïgi po kaxi gï aagai sai oigïdada aapi gï aaduñi ïpï, itïtïdai.
Potudu kaiti go ojai bïï gokatai ix makïdï bïïxi adama gï aagai ix ïïgiadagi. 40Daiñi, mui naana maaxi sïïrhikami gïr biturhi go Moiseskaru ïmadï go ñiñokituldiadamigadï Diuxi. Diuxi gïr maa gobai saidi maatïkana aatïmï ix dukatai kïïga oigïdada aatïmï Diuxi dai ix dukatai kïïga oigïdada aatïmï gïr aaduñi ïpï. Kaxkïdï xi kïïga ïïgiadagi aapi ï goka sïïrhikami ix makïdï gï aagidi aanï ix makïdï ikaiti sai oigïdada aatïmï Diuxi dai gïr aaduñi aidï gia ka mai biïgakamu bamioma ixtuma ibuadagi aapi— itïtïdai Suxi.
41Dai kia kaburhi gukatadai go fariseos ami dai Suxi potïtïdai,
42—Gin aagidabïrai, ¿Xorai pipiixaradï ïrhidi aapimï go Tïanïdami ix makïdï ïr Diuxi otosadï dai ix makïdï nïnïraka go judidiu?— itïtïdai.
Dai go fariseos potïtïdai,
—Go gïï Rey Dabidkaru pipiixaradïka agai ïgai— itïtïdai.
43Daidi Suxi potïtïdai,
—Ïjï tudu. Dai mai xu xi mosïkaxi pipiixaradï ïgai go Dabidkaru ïpïan dukai jaa mui odami. Daiñi, go Dabidkaru ño ïïki gubukarhigadïkïdï Diuxi Ibhïadï dai Tïanïdamigadï aagai ïgai go otosadï Diuxi ix makïdï nïnïrakatadai ïgai. Dai ka aagai aatïmï saidi go otosadï Diuxi ix makïdï nïnïraka go judidiu ïr pipiixaradï go Dabid ix makïdï itïiya ïrhidi sai go Dabid bamioma gatïanïi xi ïgai. Dïï gia go Dabid Tïanïdami aagai Diuxi otosadï ix makïdï itïiya ïrhidi sai go otosadï Diuxi bamioma gaa tïanïi xi go Dabid. Gin aagidabïrai tudu ix dukatai maaxi gobai— itïtïdai Suxi.
Go Dabidkaru oja ïmo ñoki ïïki tudu ix makïdï ikaiti sai,
44 Diuxi aagidi ïmo ñoki gin Tïanïdamiga daidi potïtïdai,
—Dakañi gin sïïrhixapadïrï asta xïïxkadï bïïxi gï maitïturhi aanï gï buidïrï bïïtïkamiga—, itïtïdai Diuxi.
Podukai tudu oja go Dabidkaru ïïki. Dai ami ojadïrï pokaiti ïgai sai Diuxi otosadï ïr Tïanïdamigadï tudu. 45¿Aidï gia dukatai maaxi saidi ïr pipiixaradï ïgai go Dabid dai ïr Tïanïdamigadï ïpï?— itïtïdai Suxi go fariseos.
46Dai mai tipukatadai xorai bhaigakatadai ix aa noraidagi Suxi mos ïï saitudagakatai ïgai ñokidï. Ka duadikoitadai ïgai xi tïkakagi bamioma tadu maitï ïgai ñokidïkïdï. Xi kaxkïdï aidï abhiadïrï ka mai tïkakai ïgai ixtumaxi.
Currently Selected:
Mataibo 22: NTP
Highlight
Share
Copy

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright: Ethnos360 Sanford, Florida