Hechos 13
13
Go buaboitudadami diosagi go Bernabe ïmadï Saulo
1Ami Antiokiïrï muidukatadai buaboitudadami dai ïïmoko ïgai ïr aagadami Diuxi ñokidï dai maatïtuldiadami ïpï. Ïmoko Bernabe tïgidu, dai ïmai Ximuñi ix makïdï tuku agaiña odami, dai ïmai Lucio. Go Lucio ïr Sireniïrï oidakami. Dai ïmai Manaen tïgidu, dai ïmai Saulo. Idi Manaen ïmadï gïrakami go dunukami Erodïxi. 2Dai ïmo imidagai bïïxkatai ïgai gaxadutudaitadai Diuxi mai dïïkakai kuadagai taidi Diuxi Ibhïadï po tïtïdai aidï,
—Aanï ka darai Bernabe ïmadï Saulo ïmo aaduindagai bïïtarï kaxkïdï xibi abïr ïkobai gin bubaitulda gobai go aaduindagai bïïtarï— ikaiti Diuxi Ibhïadï.
3Daidi go buaboitudadami gadaañigi Diuxi mai dïïkakai kuadagai dai bhodïrï darai ïgai noonobidï daama go Bernabe ïmadï Saulo daidi ka otoi sai iimïna dai gaatabuada.
Go Bernabe ïmadï Saulo ayi Chipreana
4Bhodïrï Diuxi Ibhïadï maigo koida otoi go Bernabe ïmadï Saulo dai ayi ïgai xako Seleuciana tïgidu ïmo bhaabhaki. Dai ami tïtïsai ïgai ïmo barkoïrï dai iji Chipreamu. Go Chipre ïr ïmo oidigi xikorhimadikami gïï sudagi. 5Dai ami Chipreïrï ayi ïgai ïmo gïï kiiki xako Salamina tïgidu dai baapa ïgai judidiu kikiupaigadïrï dai ami aagidimi odami ix kaiti Diuxi ñokidï. Dai Juan Markos oidiña dai gasoikimi ïpï. 6Dai iji ïgai abhiadïrï dai ayi basadïrï ugidïrï go Chipre xako Pafos tïgidu ïmai gïï kiiki. Dai ami tïï ïgai ïmo judiu Bhar Suxi tïgidukami ix makïdï Elimas agaiña go griegos. Go Bhar Suxi pokaitiña saidi ïr aagadami Diuxi ñokidï dïï mai buaboi aagai ïgai. Kïïdarakami ïgai bhaiyoma.
7Ami Chipreana tïanïitadai ïmo kaigi Serjio Paulo tïgidukami dai go kïïdarakami ïr ïmo sonoïrï kïakamigadïkatadai ïgai. Go kaigi kïïga saitudakana tïgibudadï dai báí ïgai go Bernabe ïmadï Saulo sai dibidana. Kaïka ïrhiditadai ïgai Diuxi ñokidï dai báí. 8Dïï go kïïdarakïdï bui ñokimi Bernabe ïmadï Saulo maiti ipïrhiditai xi go kaigi buaboitudagi Diuxi ñokidï. 9Dai go Saulo gokadukana tïtiaradï. Pabora tïgidukana ïgai ïpï. Dai Diuxi Ibhïadï gatïanïitadai ïgai bai kabami nïidi ïgai go kïdarakami 10daidi itïtïdai,
—Diabora maradï aapi dai bui kaatïkami aapi bïïxi sïïrhikami. Yaatabogami aapi dai mos bupuirumadai aapi odami. Daiñi, Diuxi ñokidï gia ïr buaboi dïï aapi mai sïïrhi aagai Diuxi ñokidï dai podukai bupuirumadai aapi odami.
11Xibi Diuxi daitudamu gïgïbidaragai gï abhana xi mai nïijadamu aapi tomarhi tasai kuudaigadï chïki tasai— itïtïdai Pabora.
Mos potïi ïgai daidi go kïïdarakïdï mai nïnïabatu. Mos tuka oidigi dai kukudurhiga maaxi ïgai bïïtarï, dai gaagaiña ïgai xorai bhïï aimïradagi nobiañdïrï mai nïadatai. 12Dai go kaigi mai tïtïgaitadai ix ïldagi kaïkatai Diuxi ñokidï. Dai buaboitu ïgai Gïr Nukadakami tïïgakai xi gï duitadai go kïïdarakami.
Go Bernabe ïmadï Pabora ajiopaitadai Pisidia oidigïrï dai ayi Antiokiana.
13Bhodïrï go Pabora ïmadï aaduñdï tïtïsai ïmo barkoïrï ami Pafosïrï dai iji abhiadïrï Perjeamu. Panfilia tïgidu oidigi xako bipiïyi go Perje. Dai ami go Juan dagito go Pabora ïmadï aaduñdï dai aa gïi Jerusalenamu.
14Dai bhodïrï abhiadïrï Perjeañdïrï iji go Pabora ïmadï aaduñdï dai ayi ïmo kiiki Antiokia tïgidukami. Pisidia oidigïrï bipiïyi go Antiokia. Dai ami ïmo imidagai ibhïxtaragai tasïrï baapa ïgai kiupaigadïrï judidiu dai ami daraiba. 15Daidi go bhaitï gukakïdï ami kiupiïrï nïnïidi ojadï Moises dai aagidi odami ix kaiti gobai ïmadï ojadï jaa aagadami Diuxi ñokidï. Dai bhodïrï báí ïgai go Pabora ïmadï Bernabe daidi itïtïdai,
—Gïr dadidakami aapimï, dai ix biakagi aapimï ïmo abïnakidaragai maaxi gïr aaduñi bïïtarï abïr aagada gobai dai abïnakiada gïr aaduñi— itïtïdai.
16Dai otoma kïkiba go Pabora dai bañigi ïkadï dai podukai biaturhi go odami daidi itïtïdai,
—Gin kaïkabïrai aapimï judidiu dai bïïxkatai aapimï ïpï ix makïdï maiti ïr judidiu dai xadutudai Diuxi. 17Aatïmï Israelïrï óídakami Diuxigadï ïkobai bubaitu gïr aaduñi ïïki dai muidaturhi aidïxi kia Ejiptuïrï óídakatadai ïgai. Mïïkaxdïrï óídakami dukai óídakatadai ïgai aidï. Dai gokiïrï bubaitu ïgai ami Ejiptuañdïrï gï gubukadakïdï— ikaiti. 18—Dai bhodïrï Diuxi apia soikïiña gïr aaduñi tomaxi ïr soimaaxi ibuadamikatadai ïgai oidigana óídakatai gokobhai umigi. 19Aidïpïrï Kanaan tïgidukana tanai oidigi dai mui naana maaxi ñokadami óídakatadai tanai. Kubarakamikana ñokadami óídakami aidï. Dai Diuxi ugititu ïgai óídakami dai maa idi dïbïrai gïr aaduñi ïïki. 20Parï maako ciento dan gokobhai dan bhaibuxtama umigikïdï aïkami pogïdui gobai. Dai gokiïrï Diuxi darasaiña dudunukami sai tïanïna gïr aaduñi asta aidï ukami xi oidakatadai go Samuel. Go Samuel ïr aagadamikatadai Diuxi ñokidï— itïtïdai.
21Dai Pabora oi go aatagi daidi itïtïdai ïpï sai,
—Gïr aaduñikaru aatagidi go Samuel ïïki dai gatáí ïgai sai dasana ïmo Rey sai gatïanïna ïgai. Dai Diuxi dáí go Saul saidi ïr reykana aidï. Go Saul ïr pipiixaradïkatadai go Benjamin dai ïr maradï ïmo kïïrhi Kix tïgidukami. Dai gokiïrï gatïanïitadai gokobhai umigi go Saul. 22Daidi gokiïrï Diuxi busaitu Saul sai ka maiti tïanïna dai maa go sïïrhikami go Dabid. Dai Diuxi ikaiti aidï,
Ka tïï aanï ïmo kïïrhi, maradï Isaí, Dabid tïgidukami, gobai gia bia tïgibudagai gin ïpïan dukami dai gobai ibuadamu bïïxi ixtumaxi aanï tañiagi, ikaiti Diuxi.
23Diuxi ka ïkiaxdïrï aagidi gïr aaduñikaru ïïki sai otosa agaitadai ïmo pipiixaradï Dabid dai ïgai ïr kïïgakïrï bubiadami aatïmï judidiu gïr bïïtarï. Xibi go Suxikïdï ka buaboi busai go ñoki tudu. Ïgai tudu ïr go kïïgakïrï bubiadami. 24Dai mai kia dibiakai Suxi go Juan dibia dai maatïturhi odami. Ïgai aagidi bïïxi judidiu sai gï agaitadai xi ïma dukai gïn tïtïgitoagi daidi bhodïrï xi gïn bapakoñikagi. 25Dai go Juan karhioga kugaida agaitadai aaduindagadï tami idi oidigi daama dai potïtïdai ïgai go odami aidï sai,
—Aapimï nïnïraka sai Diuxi otosagi ïmo gïï dunukami sai gïn tïanïna. ¿Ïïmoko aapimï buaboitudai sai aanï ïr ïgai aba? Cho daiñi, maiti ïr buaboi gobai. Gokiïrï dibiagai ïgai dai aanï mai ayi antaada tomarhi xi ïr pioñigadïkagi ïgai dai xi upandagi gigiaradï sususakadï— ikaiti itïtïdai Juan.
26Dai Pabora oi go aatagi daidi ikaiti,
—Kaïkabïrai gin aaduñi, aapimï tudu ix makïdï ïr pipiixaradï Abraam dai aapimï ïpï ix makïdï ïr xadutuadami Diuxi tomaxi maiti ïr judidiu aapimï. Bïïxkatai aapimï bïïtarï idi ñoki ixtukïdï kïïgakïrï busiagi ïmoko. 27Daiñi, go Jerusalenïrï óídakami ïmadï go bhaitï gukakami mai máí go Suxi xi ïr kïïgakïrï bubiadami. Mos ïkarhiïrï kaïkana ïgai ojadï go aagadami Diuxi ñokidï ibhïxtaragai tasïrï bapakïkai ïgai judidiu kiupaigadïrï. Dai tomaxi go ojai ïkiaxdïrï agaitadai go Suxi, go odami tomax dukai mai maatï kaï dai gatïjai muaragai. Dai podukai ka buaboi busai ixdukatai ojixi saidi gï muatuda agaitadai go Suxi. 28Tomaxi go Jerusalenïrï óídakami mai tïï tomarhi ïmo ixtumaxi soimaaxkami Suxi bui, bïïxkïrï aagidi ïgai go Pilato sai tïanïna muaragai. 29Bïïxi iduñi ïgai go Suxi ix dukatai ojixi Diuxi ñokidïrï dai bhodïrï tïbañi ïgai go Suxi tukugadï kuruxiañdïrï dai yaasa ka mukiadïkatai ïgai. 30Dïï gia Diuxi ïpamu duakaturhi. 31Daidi go Suxi ka duakakai gï mamaaxitudaiña buitapi ïgai ix makïdï oidatukïiña aidïxi jii ïgai Galileañdïrï dai ayi Jerusalenïrï. Mui tasai aïkami gï mamaaxiditadai ïgai. Dai xibi ïgai mamaatïrdami nïijadami dukai bii dai ïr aagadami odami buitapi sai gia ïr buaboi ix gï duakatu go Suxi.
32Dai aatïmï gïn aagidimi ïmo bhai ïrhiaragai aatagi aapimï judidiu gïn bïïtarï dai ix makïdï maiti ïr judidiu bïïtarï ïpï. Daiñi, Diuxi aagidi ïmo ñoki gïr aaduñi ïïki, 33dai xibi aatïmï ïr piipixaradï ïgai dai gïr bïïtarï Diuxi idui ixdukatai agaitadai aidï. Duakaturhi ïgai go Suxi mukukai ïgai. Podukai buaboi busai ixdukatai ojixi Salmo gokïrï. Ami ojixi sai Diuxi ikaiti,
Gin maara aapi, dai xibi baan gï kïi aanï bïïxi odami buitapi bai maatïkana ïgai ix aapi ïr gin maara, ikaiti Diuxi.
34Diuxi duakaturhi go Suxi dai xibi ka mai mukimu ïgai ïpamu. Podukai buaboi busai ïmai ojai ïpï. Ami ojiïrï Diuxi ikaiti sai,
Gia ïr buaboi xi gï maakimu aanï ïmo bhai ïrhiaragai xadutudikami gï abhana. Podukai aagidi aanï go Dabid ïïki dai aapikïdï iduñimu aanï ixdukatai aagidi aanï ïgai, ikaiti Diuxi.
35Dai ïmai Salmoïrï go ojai ikaiti,
Aapi Diuxi mai dagitomu xi xatuidagi tukugadï gï pioñiga ix makïdï bïïxi aïkatïrï gï ïïgidi, ikaiti go ojai.
36Go ojai gobai mai aagadankaiti go Dabidkaru. Ïmai aagadankaiti gobai bhaiyoma. Daiñi, go Dabid muu ka naato dunakai go aaduindagai ix makïdï Diuxi gatïjai dai bhodïrï aaduñdï yaasa ïgai. Ami tudu duba tukugadï ïgai. Kaxkïdï maatiga maaxi xi ïmai aagadankaiti go ojai. 37Dïï gia ix makïdï Diuxi duakaturhi ïgai tukugadï gia mai duba, ïgai ïr Suxi Kristo tudu. 38Kaxkïdï aanï ipïrhidi xi maatïkagi aapimï gin aaduñi sai Suxi Kristo bhai dui gïr bïïtarï sai Diuxi oigïldana gïr soimaaxkamiga. 39Bïïxi odami ix makïdï buaboitudagi go Suxi Kristo ka mai bia soimaaxkami gïn abhana ixtukïdï gïn aiyagi gïgïbituldaragai. Dïï go Moiseskaru ojadï sïïrhikami xadïrï podukai kïïgakïrï bubaidana odami sai ka mai tipukana soimaaxkami gïn abhana. Kaxkïdï ka maiti ïr gïpiïrï bïïtïkamikagi ïgai. 40Gïn nukadabïrai tudu aapimï judidiu ix makïdï mai buaboitudai, tadu ïpïduñagi aapimïkïdï ixdukatai oja ïmo ñokituldiadamigadï Diuxi ïïki.
Ïgai ojadï ikaiti sai,
41 Kaïkabïrai aapimï parunadami, mai tïigimu aapimï ixdukatai gïn tïtïgitoagi nïiditai gin aaduindagai dai bhodïrï taiyïrï surhimu aapimï mos nïidakai in aaduindagai.
Xadïrï buaboitudana aapimï gin aaduindagai ix makïdï iduñimu aanï kia óídakatai aapimï.
Tomaxi jaa gïn aagidagi ixtumaxi idui aanï aapimï tomax dukai maiti ipïldamu xi buaboitudagi, ikaiti go ojai—.
Dai amaxi kugaitu Pabora go aatagi.
42Daidi ka bubuakimitadai go Pabora ïmadï Bernabe ami kiupiañdïrï, bai go odami daañimitadai go Pabora sai gïn urabana ïpamu abhiadïrï mamaako tasaikïdï ibhïxtaragai tasïrï dai sai oijadana gï aatagi ïpamu aidï. 43Bhodïrï kaxi kugaidakai go ïmpaiñdaragai muidutai go judidiu oi go Pabora ïmadï Bernabe. Dai jaa oi ïpï ix makïdï maiti ïr judidiukatadai dïï gia buaboitudai ïgai Diuxi dai bhïitadai buaboidaradï judidiu. Dai Pabora ïmadï Bernabe mamaakaiña ñoki dai abïnakidiña sai apia buaboitudaiña ïgai maatïkatai ix Diuxi oigïdai dai urhiñdimi soiñi.
44Dai go gïmai ïkarhiïrï ibhïxtaragai tasïrï bhaitoma bïïxi Antiokiïrï óídakami gïn ïmpagi dai kaïka agai Diuxi ñokidï. 45Dïï mos aidïxi go judidiu tïï ix gïn ïmpagi mosïïki odami arhiï ïgakoi dai bui ñokimi ïgai go Pabora dai xigalnaxi ñoki surhigidimi. 46Daidi go Pabora ïmadï Bernabe mai duduadimukatai aa noraidimi ñoki daidi ikaiti,
—Gï agaitadai ix ïpïga gïn aagida aatïmï Diuxi ñokidï, aapimï judidiu tudu. Dïï mos aapimï maiti ipïrhidi xi buaboitudagi Diuxi ñokidï kaxkïdï ka mai bia aapimï sïïrhikami ix urabagi Diuxi bïïxkïrï bïïtarï. Ka mai buaboitu aapimï ix kaxkïdï xibi aituldamu aatïmï Diuxi ñokidï go ix makïdï maiti ïr judidiu bhaiyoma. 47Ïïgi podukai gïr tïjai Gïr Nukadakami ïki di. Ïgai gïr tïtïdai,
Aanï gïn darai sai aapimï judidiu ïr ïmo kudakarui gïn dukamikana bïïtarï ix makïdï maiti ïr judidiu,tïtïdai Diuxi.
Sai kudaidakana aapimï boi bïïxkatai bïïtarï bai tïïgana ïgai ixdukatai kïïgakïrï bubuakiagi toma xïï mïkaxi óídakamikagi ïgai oidigi daama.
Pobai gïr tïtïdai Diuxi tudu— ikaiti go Pabora.
48Daidi ix makïdï maiti ïr judidiu kïïga bhai gïn ïrhi kaïkatai aatagidï Pabora.
—Gia kïïgadu Diuxi ñokidï— ikaitimi ïgai.
Dai bïïxkatai buaboitu ix makïdï Diuxi ka ïkobai bubaitutadai sai biakana urabaragai ïgai ïmadï bïïxkïrï bïïtarï. 49Daidi go óídakami ami oidigïrï bïïxi aipako aagaiña Diuxi ñokidï.
50Dïï gia go judidiu ami Antiokiïrï bui surhi go Pabora ïmadï Bernabe. Aatagidi ïgai chïki oki ix makïdï óídakami kïï xadutudaiña dai aatagidi kïkïïrhi ïpï ix makïdï baamioma gatïanïiña ami kiikiïrï dai abïnaki sai bui surhigïna ïgai go Pabora ïmadï Bernabe. Podui ïgai tudu daidi adaji ïgai abhai oidigiañdïrï.
51Daidi go Pabora ïmadï Bernabe mos gigigi sususakadï iimïkai dai mai daitu dïbïradï ami oidigi. Podukai mamaaxidi ïgai óídakami bïïtarï xi maiti ïr duñidï xi óídakami maiti ipïrhi xi buaboida kaïkagi Diuxi ñokidï. Podui ïgai dai bhodïrï iji abhiadïrï dai ayi Ikoniamu. 52Dai go buaboitudadami ix makïdï ami Antiokiïrï biitadai kïïga bhai gïn ïrhidikana dai kïïga ïïgidiña ïgai Diuxi Ibhïadï.
Currently Selected:
Hechos 13: NTP
Highlight
Share
Copy
![None](/_next/image?url=https%3A%2F%2Fimageproxy.youversionapi.com%2F58%2Fhttps%3A%2F%2Fweb-assets.youversion.com%2Fapp-icons%2Fen.png&w=128&q=75)
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright: Ethnos360 Sanford, Florida